Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, automobilių sporto entuziastai 1990 metais įkūrė Lietuvos automobilių sporto federaciją (sutrumpintai – LASF) su būstine Kaune.

TRUMPAI APIE LIETUVOS AUTOMOBILIŲ SPORTO PRADŽIĄ

Lietuvos automobilių sportas užgimė tarpukaryje. Sutartiniai laikoma, kad 1931 metų data geriausiai atspindi automobilių sporto pradžią Lietuvoje, nes tais metais liepos 24 dieną įvyko pirmasis Respublikinio masto ralis – „Aplink Lietuvą“. Šiose automobilių lenktynėse startavo daug žinomų Lietuvai žmonių. Varžybas globojo bei prizą nugalėtojui įsteigė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.
Tačiau mažesnio mąsto automobilių sporto varžybų vyko ir anksčiau. Pačios pirmosios įvyko 1926 metais, tai buvo 1 km distancijos sprinto rungtis kelyje Kaunas – Garliava.

Tačiau reikėjo laukti 1960-ųjų metų, kada įvyko pirmasis Lietuvos automobilių ralio čempionatas. Panašiu metu, t.y. 1961, 1962 metais Lietuvoje prasidėjo ir žiedinės bei automobilių kroso varžybos.

LASF STRUKTŪRA

LASF yra asociacija, vienijanti automobilių sportą propaguojančius ar remiančius Lietuvos Respublikoje įregistruotus juridinius asmenis (narių skaičius svyruoja ties 120 narių riba). Aukščiausias valdymo organas – visuotinis LASF narių suvažiavimas. Suvažiavimas renka LASF Prezidentą (šiuo metu LASF prezidentas Egidijus Janavičius) ir LASF Tarybą (Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais). Kiekvienas Tarybos narys suformuoja darbinę grupę (komitetą) ir kuruoja atskirą sferą: ralį, krosą, žiedą, rali-krosą, 4×4, kitas šakas (drag, kalnų, slalomo lenktynes), sporto senjorų veiklą.
Be to, LASF’e dirba jaunas iš samdomų darbuotojų sudarytas kolektyvas.

LASF FINANSAVIMAS

Pagrindinis LASF pajamų šaltinis – LASF narių narystės mokesčiai. Kartais pasigirsta kalbų, kad varžybų startiniai mokesčiai atitenka LASF‘ui. Tačiau taip nėra, nes iš tiesų visi jie atitenka varžybų organizatoriams ir padengia bent dalį varžybų organizavimo išlaidų. LASF taip pat perskirsto LR biudžeto automobilių sportui skirtas lėšas, pagal viešai LASF narių suvažiavime patvirtintą išlaidų sąmatą.

LASF VEIKLA

Programinis LASF tikslas – vienyti savo narius ir vystyti automobilių sportą Lietuvoje. Pastarąją veiklą galėtume išskirstyti į atskiras praktinės veiklos sferas:
a) Automobilių sportą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų leidimas. Pagrindinis jų – mūsų „konstitucija“ – Lietuvos automobilių sporto kodeksas. Be to, kiekvienas komitetas kasmet nustato savo kuruojamos sporto šakos „žaidimo taisykles“. Visas jas galite rasti šiame LASF puslapyje.
b) Kita labai svarbi, galbūt net esminė, LR įstatymų patikėta LASF‘ui veikla – Lietuvos Respublikos automobilių sporto čempionatų pravedimas ir čempionų vardų teikimas (vykdomi automobilių ralio, ralio sprinto, kroso, žiedo, ilgų distancijų žiedinių lenktynių rali-kroso, slalomo, drago, greituminio slalomo ir kalnų lenktynių bei slalomo čempionatai, 4X4 LASF Taurės varžybos, kroso ir mini žiedinių lenktynių pirmenybės). Be čempionatų etapų LASF reglamentuoja virš 80 įvairaus pobūdžio varžybų, kurios derinamos su atskirų šakų komitetais ir priskiriamos prie „C“ lygos varžybų.
c) Taip pat ir normatyvų nustatymas tiek sportininkams, tiek organizatoriams yra LASF darbo sfera. Sudarinėjami saugos planai, juose iš anksto numatomos saugumą užtikrinančios priemonės, atsakingi asmenys ir t.t.
d) Be anksčiau paminėtų funkcijų LASF privalo užtikrinti santykius ir bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, Tarptautine automobilių federacija (FIA), kuri 1994 metais priėmė LASF į savo narius ir pripažino LASF kaip vienintelę automobilių sporto valdžią Lietuvoje. Žinoma, glaudžiausias bendradarbiavimas vyksta su kaimyninėmis šalimis. Rezultatai jau jaučiami: tai ir šiaurės Europos zonos šalių čempionatai, bendros rali-kroso varžybos su Lenkijos federacija ir ralio čempionato bendros varžybos su Latvijos federacija.
Nuo 2011 m. LASF vadovybė labai glaudžiai bendradarbiauja su FIA atstovais, Lenkijos ir Latvijos federacijomis, kartu pravedame bendrus ralio, kroso bei rali-kroso  etapus.  2014 m. Lietuvoje ir Lenkijoje vyko bendras Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapas.

TARPTAUTINĖS PERGALĖS

2007 ir 2008 metais pasižymėjo mūsų sportininkų pasiekimais tarptautinėse varžybose. Po kelerių metų pertraukos Lietuva turi Europos čempioną automobilių sporte – tai Nerijus Naujokaitis, kuriam niekas neprilygo 2007 ir 2008 metų Europos automobilių kroso čempionato galingiausiame divizione 1.

2007 m. ne ką mažesnio atgarsio susilaukė Martyno Padgurskio sėkmingas pasirodymas prestižiniame Europos rali-kroso čempionate. Martynas ne tik pramynė takus rali-kroso čempionate, bet ir užėmė aukštą 3-ąją vietą.

Jau kelinti metai iš eilės Lietuvos sportininkai dalyvauja ir FIA pasaulio ralio, bei žiedinių lenktynių čempionatų etapų.
2009 m. V. Švedo ir Ž. Sakalausko ekipažas sėkmingai pasirodė WRC pasaulio ralio čempionato etape Lenkijoje, kur bendroje įskaitoje užėmė, aukštą 15-ą vietą.

Šauniai pasirodė 2009 m. Pasaulio Formulės 2 čempionate Kazimieras Vasiliauskas, galutinėje čempionato įskaitoje užimdamas 7-ąją vietą.

Taip pat pagyrimo verti žiedinių lenktynių sportininkai: Jonas Gelžinis, kuris dalyvauja Porsche Carrera Cup čempionate, bei Andžej Dzikevič, kuris 2009 m. 24 valandų lenktynėse „Toyo Tyres 24h of Dubai” važiuojant naktį sugebėjo greičiausiai įveikti vieno rato distanciją tarp visų trasoje buvusių 70 ištvermės lenktynių dalyvių.

AUTOMOBILIŲ SPORTAS IR SAUGUS EISMAS

Matydami saugaus eismo problematišką situaciją Lietuvoje, LASF bei jos nariai ieško būdų kaip galėtų prisidėti prie saugaus eismo propagavimo. 2006 metais buvo žengti pirmieji žingsniai – išleisti lankstinukai, surengtos slalomo varžybos studentams.

2007 metais LASF visuotinis narių suvažiavimas priėmė „Saugaus eismo deklaraciją” – nubrėžė programines gaires šioje darbo sferoje. Deklaraciją galite perskaityti – ČIA.

Sprendimai neliko tik sprendimais, nes ir toliau LASF organizuoja specialias varžybas aukštųjų mokyklų studentams, kuriose jie ne tik nemokamai dalyvauja bet ir įgyja eismo saugai reikalingų praktinių ir teorinių įgūdžių.

Šį projektą Europos Sąjungos tarybą pripažino kaip realų indelį į eismo saugumą, todėl LASF buvo suteikta garbė (ir atsakomybė) pasirašyti Europos kelių Sugos Chartiją „25000 išgelbėtų gyvybių”.