Ramūnui Čapkauskui 2014 m. sezonas buvo vienas geriausių karjeroje – tapo Lietuvos, Baltarusijos ir Šiaurės šalių zonos (NEZ) čempionu, o šiems metams sportininkas turi dar ambicingesnių tikslų, tarp kurių ir „Kauno ralio“ organizavimas.
Ramūnai, praėjusiais metais laimėjote viską, kas įmanoma. Kokie tikslai keliami šiems metams?
Taip, tikrai, žiūrint į rezultatus, praėjusį sezoną vertiname labai teigiamai, jis buvo vienas geriausių karjeroje. Tapome Lietuvos ir Baltarusijos, NEZ čempionais, tai išties įspūdinga.
Šiemet minimalūs tikslai – likti geriausių ekipažų trejetuke. Žinoma, maksimalus tikslas – apginti čempionų titulus. Sezonui esame pasirengę labai stipriai. Mašina yra pilnai paruošta lenktynėms. Joje įdiegtos naujausios technologijos. Automobilis buvo pilnai perrinktas ir mes manome, kad galėsime varžytis su aršiausiais konkurentais.
Kokios nuotaikos prieš pirmąjį etapą?
Pirmasis etapas bus ir visų trijų įskaitų (NEZ, Lietuvos ir Baltarusijos čempionatų) bendras etapas, todėl turime labai pasistengti, nes tai nulemia kitų etapų bei galutinį sezono rezultatą. Mūsų tikslas – laimėti „Halls Winter Rally“. Tačiau, kaip žinote, turime labai stiprių konkurentų – Vytautą Švedą, Deividą Jocių, Martyną Samuitį, Giedrių Notkų. Martynas Samsonas važiuos tokios pat kartos automobiliu kaip ir mes, todėl konkurencija bus tikrai didelė.
Lenktynes ne visada laimi pats greičiausias, čia svarbu važiuoti racionaliai, nemažai turi būti ir sėkmės. Ralis susideda iš labai daug dalykų – technikos, komandos, automobilio, šturmano, piloto. Tai ne bėgimas, kur už viską atsako pats atletas. Ralyje yra labai daug sudedamųjų dalių, kurios lemia galutinį rezultatą.
Šiemet tapote vienu iš Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) ralio organizatorių. Tai Jums – naujas karjeros iššūkis. Kodėl nusprendėte žengti nauju keliu ir tapti ralio organizatoriumi?
Ši mintis brendo jau kurį laiką. Dar prieš 3 metus norėjome atgaivinti Kauno ralį, kuris buvo apmiręs dėl tam tikrų priežasčių, galbūt trūko ir miesto palaikymo. Dabar situacija susiklostė taip, kad prie manęs prisijungė mano partneris Žilvinas Juršys, turime subūrę ir puikią komandą bei sukaupę daug patirties. Asmeniškai esu matęs ir dalyvavęs labai daug ralių, o šiame renginyje pasistengsiu sudėti jų visų geriausius aspektus ir padaryti ralį tokį, koks jis turi būti.
Ko galime tikėtis Kauno ralyje?
Ralis vyks rugsėjo 11-12 dienomis. Jo atidarymo ir uždarymo iškilmės bus surengtos Kaune, o dauguma greičio ruožų ir serviso zona bus įrengta Elektrėnų savivaldybėje. Elektrėnus pasirinkome todėl, kad jie švenčia 55 metų miesto jubiliejų ir miestas nori gerų bei kokybiškų renginių. Jau dabar vedame derybas su Elektrėnų savivaldybe ir miesto meru, kuris mus labai palaiko. Mes norime, kad Kauno ralis būtų platesnis geografiškai. Visgi, Kaune yra labai daug renginių, o mažesniems miestams, kaip Elektrėnai, Zarasai, Utena ar Kelmė jų labai trūksta. Natūralu, kad mažesniuose miestuose ir ralio organizatoriai yra priimami labai šiltai.
Grįžtant prie ralio, tai bus kompaktiškos vienos dienos lenktynės, turinčios labai techniškus, greitus, sportinius greičio ruožus. Lenktynininkai čia varžysis ant maksimaliai geros dangos, o žiūrovai galės mėgautis įspūdingomis ralio akimirkomis.
Neseniai praūžęs Dakaras sulaukė milžiniško dėmesio. Žinau, kad ir Jūsų mechanikas jame dalyvavo kartu su Antanu Juknevičiumi. Kaip Jūs vertinate lietuvių pasirodymą?
Taip, vienas pagrindinių mano mechanikų, Stanislovas Greičiūnas, buvo išvažiavęs į Dakarą kartu su Antanu Juknevičiumi. Stanislovas ruošė Antano automobilį paskutinį mėnesį ir jį prižiūrėjo bei tvarkė Dakaro metu.
Kalbant apie lietuvių pasirodymą, jį vertinu labai teigiamai. Vis dėlto, manau, kad Benediktas Vanagas galėjo ir geriau pasirodyti. Nežinau visų detalių, tačiau su jo automobiliu, esama komanda ir biudžetu, tikrai galima konkuruoti su pirmu dešimtuku. Tikiuosi, kad tai jam pavyks padaryti ateinančiais metais.
Antanas Juknevičius turėjo visai kitokį biudžetą ir automobilį, kuris dar patyrė lūžius dėl neaiškų priežasčių. Jei ne tai, ir atsižvelgus į milžinišką turimą Antano patirtį, jis tikrai būtų atvažiavęs daug aukštesnėje pozicijoje. Tačiau Dakaras reikalauja labai didelių finansinių išteklių, o jų neturint yra sudėtinga pasiekti aukštų rezultatų. Visgi, lietuviai yra šaunuoliai, kad tokiame ralyje važiuoja, nes tai yra mūsų šalies ir autosporto bendruomenės pristatymas pasauliui.
Galbūt ir pats turite ambicijų sudalyvauti Dakare?
Mes su šturmanu Tomu Šipkausku kalbėjome apie tai. Atvirai pasakius, turime planų dalyvauti Dakare. Ateinančiais metais planuojame nuvažiuoti pasižiūrėti į jį kaip žiūrovai, susipažinti su varžybų specifika.
Ateityje, jei sugebėsime susidėlioti techninę ir finansinę dalį, tikrai norėtųsi pabandyti sudalyvauti šiose lenktynėse.
Manau, kad sukaupta lenktynininko patirtis man leidžia ten būti ir išmėginti save. Šturmanas taip pat turi labai daug patirties tokio tipo varžybose. Tomas yra vienas iš Lietuvos bekelės pradininkų. Jis kartu su broliu garsiosiose „Ladogos“ bekelės varžybose yra finišavęs antras, žino, kaip reikia važiuoti smėlynuose. Mes turime pradžią, nuo kurios galime atsispirti, bet, kaip minėjau, reikia padaryti labai daug namų darbų, kad ne tik nuvažiuotume ir anksti užbaigtume ralį. Mes norime ne tik finišuoti, bet ir siekti rezultatų.
2015 m. sausio 30-31 dienomis vyks Lietuvos, Baltarusijos ir Šiaurės Europos zonos (NEZ) šalių automobilių ralio čempionatų I etapas, ralis „Halls Winter Rally 2015”. Varžybas organizuoja UAB Pitlane.
Artimiausiu metu bus paskelbti varžybas reglamentuojantys dokumentai.
2015.01.18 Informacija iš www.benediktasvanagas.lt
Dakaro finišo podiume – mintys apie naujus startus
Benediktas Vanagas ir „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komanda šiemet pasiekė trečią, patį sėkmingiausią podiumą Dakaro ralyje. Kontrastinga, kad jis pats kukliausias. Vietoj šimtatūkstantinių, Dakaro didybę parodančių minių, podiumas buvo pastatytas paprastuose, izoliuotuose parodų rūmuose. Visgi, toks uždaras podiumas lenktynininkams buvo ne ką mažesnė šventė.
Podiumo išvakarėse nuotaikos tarp lenktynininkų buvo lyg kapinėse. Išvarginti karšto ir daug kam nesėkmingo 1042 km ilgio etapo, sportininkai per daug nesišypsojo. Visai kitas reikalas buvo podiumo dieną.
Nepaisant to, kad pusdienį sugaišo laukdami užklimpę pažliugusiame greičio ruože, lenktynininkai stovėjo patenkinti ir draugiškai vienas su kitu bendravo. Tai buvo puiki proga ir „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ vienoje vietoje sutikti senus ar naujus, per šį Dakarą rastus, bičiulius.
Kad visi lenktynininkai galėtų pasidžiaugti savo šlovės akimirka, nusifotografuoti įveikdami podiumą, 67 finišavusių dalyvių technikos eilė nusidriekė per kelis šimtus metrų.
Ten pavaikščiojus, pačiame rikiuotės gale, galima sutikti vieną įdomiausių ir didžiausių šiandienos automobilių sporto avantiuristų – Tomą Coronelį. Pasaulio kėbulinių automobilių čempionate besivaržantis olandas pasiryžo įveikti ir įveikė Dakarą vienas pats bagiu. Tiesa, daugiau to nekartos.
„Tai paskutinis kartais kai aš važiuoju vienas. Per lengva vienam“, – juokėsi jis.
Antrajame greičio ruože diskvalifikuotas, bet kol nagrinėjamos apeliacijos gavęs teisę tęsti Dakarą, lenktynininkas šiaip ne taip sugebėjo pasiekti finišą. Dakaras jam susiklostė taip, kad vienu metu jis turėjo praleisti keturias naktis iš eilės dykumoje.
Tiesiai prieš B. Vanagą stovėjo „X-Raid“ komandos narys Guerlainas Chicheritas. Įspūdingu dryžuotu bagiu šiemet lenktyniavęs prancūzas išgarsėjo mirties kilpomis automobiliais ir pašalinimu iš savo komandos, nes be leidimo, per laisvą dieną pasiskolino pirmąjį „MINI“ prototipą ir sudegino jį filmuodamas reklamą.
Anot jo, Dakaras kitąmet bus dar įdomesnis, nes viena komanda yra paruošusi revoliucinį Dakaro automobilį ir jį atskleis jau kovo mėnesį.
Netoliese, paskutiniame greičio ruože B. Vanagą aplenkęs lenkas Marekas Dabrowskis ramiai sau leido valgyti ledus, o amerikiečių žvaigždė Robby Gordonas mielai fotografavosi su lietuviais.
Kur atsiranda šis amerikietis, ten prasideda šventė. Po finišo jis, davęs kelis trumpus interviu, šoko į minią ir iš ten negrįžo gerą pusvalandį. Panešiotas ant rankų, davęs kelis šimtus autografų jis grįžo. O vėliau, važiuojant podiumo link, autostradoje padarė kaskadinių triukų. Atvykęs prie podiumo linksmai bendravo ir su lietuviais.
Jis vienas geriausių lietuvių bičiulių Dakare. Juokingoje situacijoje, kai amerikietis bandė užgrobti komandos vietą stovėjimo aikštelėje, užsimezgė pažintis.
Nuo tada, kaskart greičio ruože pamatęs „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos fotografus jis pamojuodavo ranka ir atkarpą pravažiuodavo specialiai gražiau.
Dakarą šiemet ir vėl baigė mažiau nei pusė dalyvių, o tarp jų – ir du lietuviški ekipažai. Nors jie dar Argentinoje, bet jos iki galo taip ir nepaliks – priekyje kiti startai.
„Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras“, – merkė akį B. Vanagas.
Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba šeštadienio vakarą Argentinos laiku pakėlė po taurę šampano. Už tai, kad išliko. Pasaulyje sunkiausiu bekelių maratonu vadinamame Dakaro ralyje pražūti ar pasitraukti iš lenktynių jiems grėsė daugybę kartų. Kone kiekviena Dakaro diena jiems buvo ne lenktynės, o išlikimo klausimas.
Daugiausia iš „Toyota Hilux“ dalių lietuvių mechanikų kurtas jų prototipas „Mebar“ šiam raliui pasirodė silpnas, todėl Dakaro vilkas – kaip lenktynininkas šiame maratone jau penktą kartą dalyvavęs A.Juknevičius ir ralio debiutantas E.Duoba laiką trasose dažniau leido ne tiesiogiai varžydamiesi su priešininkais, o lenktyniaudami su laiku palindę po automobiliu. Jei būtų negrįžę ę stovyklą iki kito starto, ralis jiems būtų automatiškai baigtas.
Tačiau Dakaro užsispyrėliais pakrikštyti A.Juknevičius ir E.Duoba įstengė pabaigti beveik dvi savaites Argentinos, Čilės ir Bolivijos bekelėmis trukusias lenktynes. „Žalvario“ komandos ekipažas galutinėje įskaitoje užėmė 60-ąją vietą. Sausio 4 dieną prie starto linijos Buenos Airėse stojo 137 automobilių ekipažai, šeštadienį į Argentinos sostinę grįžo tik 67, – mažiau kaip pusė.
„Dakaras baigėsi? Per greitai. Mes dar turime pakankamai parako, kad jo trasa pralėktume atgal“, – po galutinio finišo kvatojo A.Juknevičius.
Nors paskutiniame, tryliktajame greičio ruože „Žalvario“ komandos ekipažas jau nesidraskė, grėsmė pasitraukti iš lenktynių paskutinę dieną buvo reali.
Lietaus išplautuose Argentinos dirvonuose automobiliai klimpo, o net sunkvežimiai lakstė į griovus ir virto ant stogų. Buvo didelė tikimybė, kad paskutiniame etape sulūš arba ilgam strigs daugybė dalyvių, todėl organizatoriai dalį iš 174 km greičio ruožo atšaukė.
A.Juknevičius ir E.Duoba paskutiniame etape finišavo 58-ti, o iš lenktynių šiame ruože pasitraukė vienas ekipažas.
„Liūdna, kad viskas baigėsi. Jei kas sakytų: važiuokite toliau, tikrai važiuotume. Į Dakaro pabaigą mašiną beveik išgydėme, patys dar turime jėgų, todėl mums kažkaip viskas baigėsi per anksti. Atrodo, visus metus tam ruošėmės, o jau reikia vynioti meškeres namo“, – šyptelėjo sekmadienio pavakare Argentinos laiku su komanda namo iškeliaujantis A.Juknevičius.
Jo komandos mechanikai Juozas Čibiras ir Stasys Greičiūnas bei dar pora pagalbininkų liks diena ilgiau, nes uoste reikia priduoti ne tik „Mebar“, kuriuo lenktyniavo A.Juknevičius ir E.Duoba, bet ir pagalbos sunkvežimį bei dar kelis lenktynininkus lydėjusius automobilius. Maždaug po mėnesio, o gal ir dar vėliau, technika atplauks į Prancūzijos uostą Le Havrą. Ten pat, iš kur išplaukė į Argentiną.
Ralio debiutantas verslininkas E.Duoba šiame ralyje patyrė visus Dakaro sunkumus ir sužinojo, kodėl šis maratonas laikomas sunkiausiu pasaulyje. Tačiau dar net nespėjęs galvoje sudėlioti visų minčių, E.Duoba yra tikras, kad į Dakarą norėtų grįžti: „Kiekvienas Dakaras yra vis kitoks ir nepakartojamas. Tas pats – tik pavadinimas, o trasos ir maratono realybė – smarkiai skiriasi“.
2015 m. Dakaro ralį laimėjo nuo pat pradžių jo lyderiu buvęs Kataro lenktynininkas Nasseras Al-Attiyah. Jis – geras A.Juknevičiaus draugas, todėl lietuvis už bičiulį sirgo visą maratoną.
Šis Dakaras A.Juknevičiui buvo jau penktasis, kuriame jis startavo. 2009 m. iš Afrikos į Pietų Ameriką pirmą kartą perkeltame maratone Aurelijus Petraitis ir A.Juknevičius užėmė 25-ąją vietą. Iki šių metų tai buvo aukščiausia lietuvių alinančiame maratone užimta vieta. Šiemet ja viena pozicija pagerino Benediktas Vanagas ir Andrejus Rudnickis, važiavę „Toyota Overdrive“ automobiliu. Tokį pat automobilį šiame Dakare vairavo ir antrąją vietą užėmęs Pietų Afrikos Respublikos lenktynininkas Ginielis de Villiersas.
2015.01.17 informacija iš www.benediktasvanagas.lt
B.Vanagas artėja prie aukščiausio lietuvių pasiekimo Dakaro istorijoje
Sunkiausios planetoje ištvermės lenktynės artėja pabaigos link. Benediktas Vanagas, padedamas šturmano iš Baltarusijos Andrejaus Rudnickio, po dvi savaites trukusios pragariškai sunkios odisėjos preliminariai finišavo 24-oje bendros įskaitos vietoje. Tai aukščiausias lietuvių pasiekimas per visą Dakaro ralio istoriją.
„Teigti, kad Dakaro finišas pasiektas, dar negalime. Iki tol mes turime nuvažiuoti nemažai kilometrų. Nors greičio ruožų jau nebus, bet dar laukia tam tikros procedūros ir tik pravažiavus pro finišo arką, gali sakyti, jog finišavai Dakare, – iškart po paskutinio greičio ruožo kalbėjo B. Vanagas. – Man labai smagu, kad finišavome visuose Dakaro greičio ruožuose. Noriu padaryti viską, kad kaip galima greičiau atsidurtume Buenos Airėse ir ten jau tikrai pakalbėsime apie tai, kaip jaučiamės ir ką galvojame apie savo pasirodymą.“
Paskutiniame, tryliktame, greičio ruože vietoje planuotų 174 km automobilių lenktynininkams teko įveikti tik 34 km. Dakaro organizatoriai sutrumpino trasą dėl smarkių liūčių, užtvindžiusių nemažą dalį greičio ruožo. Vietomis susikaupusio vandens lygis siekė beveik metrą ir daugiau, o pažliugęs purvas tapo nebepravažiuojamas.
„Iš tiesų tai buvo vienas keisčiausių greičio ruožų mano gyvenime – labai siauri ganyklų keliukai, o abiejuose jų šonuose telkšantys vandens pilni grioviai. Visur įmirkęs molis. Įsivaizduokite, jei mes važiuojame 40 kilometrų per valandą greičiu ir nuspaudus akceleratoriaus pedalą šešta pavara ima prasisukinėti ratai, tai reiškia, kad buvo slidžiau nei ant ledo, – įspūdžiais dalijosi B. Vanagas. – Pirmuose kilometruose aplenkėm keletą dalyvių, o tuomet priešakyje pamatėme gal dvidešimties automobilių koloną, kuriai kelią užtvėrė priekyje paslydęs ir išsikapstyti bandantis ekipažas. Šitaip vorele ir pravažiavome likusius trisdešimt kilometrų, turbūt 20-30 kilometrų per valandą greičiu. Žinoma, tai jokiu būdu nėra lenktyniavimas. Tiesiog kai kuriais atvejais tampi situacijos įkaitu ir turi su tuo susitaikyti.“
Per vakarykštę avariją gerokai apgadintas B. Vanago pilotuojamas „Toyota Hilux“ į paskutinį šių metų Dakaro startą išriedėjo puikiai parengtas lemiamam etapui. Apsukrūs komandos mechanikai per naktį sutvarkė automobilio techninius ir kosmetinius trūkumus.
„Automobilis buvo pažeistas išoriškai, bet visos jo funkcijos veikė, išskyrus tai, kad buvome netekę variklio galios. Mechanikai greitai išsiaiškino priežastį ir atlaisvino užspaustą variklio oro paėmimo angą, atliko visą reikiamą kosmetinį remontą, tad dabar viskas yra puiku. Automobilis tik atrodė nelabai gražiai, bet iš tikrųjų nieko baisaus jam nebuvo nutikę“, – sakė lenktynininkas.
Ir šilto, ir šalto šių metų dykumų maratone patyrę „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos pilotai paskutinę lenktynių dieną pradėjo iš starto rikiuotės galo – 68-i, o finišą pasiekė gerokai aukščiau – 40-oje vietoje.
Tryliktame etape nugalėjo amerikietis Robby Gordon, sutrumpintą greičio ruožą nuvažiavęs per 13 min. ir 16 sek. B. Vanagas su A. Rudnickiu finalinę lenktynių distanciją įveikė per 39 min. 27 sek. Visus trylika greičio ruožų (beveik 4500 km) „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ ekipažas nuvažiavo per 51 val. 42 min. 18 sek.
2015-ųjų Dakaro čempionu automobilių klasėje tapo nuo pat lenktynių pradžios vienvaldžio lyderio pozicijas užėmęs lenktynininkas iš Kataro Nasser Al-Attiyah. Vienuoliktą kartą dykumų maratone dalyvavęs veteranas pakartojo 2011 m. pasiektą pergalę ir Dakaro nugalėtojo laurais pasipuošė antrą kartą.
36-ą kartą rengiamas Dakaro ralis šeštadienio pavakarę iškilmingai finišuos Argentinos sostinės Buenos Airių priemiestyje įsikūrusiame „Technopolio“ parke. Sausio 4-ąją ten pat startavo daugiau kaip 400 skirtingų transporto priemonių – 161 motociklai, 45 keturračiai, 63 sunkvežimiai ir 137 automobiliai. Tik pusė jų artėja prie visų taip geidžiamos finišo arkos su garbės pakyla.
Trečią kartą per savo karjerą dykumų maratoną Pietų Amerikoje įveikęs B. Vanagas pasiekimų kartelę Lietuvos atstovams Dakare pakėlė į naują lygį. Mūsų šalies istorinį herbą Vytį atkakliai nešęs lietuvis atskiruose greičio ruožuose net keturis kartus pabuvojo tarp dvidešimties greičiausiųjų. Vienąkart pasiekta 20-a, dukart – 15-a, sykį iškovota 14-a vieta ir galiausiai – rekordinis finišas 4-oje pozicijoje.
Po penkių etapų Lietuvos atstovų ekipažas puikavosi aukščiausioje, 16-oje, bendros įskaitos vietoje. Toliau juos pristabdė technikos gedimas ir apmaudi varžovo sukelta avarija. Be to, antrąją savo šiųmetės odisėjos Dakare dalį lietuvis įveikė lūžusia ranka. Iš trylikos etapų sudarytos lenktynės daugiau kaip 9000 km driekėsi Argentinos, Čilės ir Bolivijos keliais bei bekele. Pusę šio atstumo sudarė greičio ruožai.
B. Vanago pasiekimai neabejotinai paliks ryškų pėdsaką ir Lietuvos automobilių sporto istorijoje. Iki šiol aukščiausią 25-ą vietą Dakaro maratone 2009 metais iškovojo Aurelijus Petraitis su tuomet šturmano pozicijoje buvusiu Antanu Juknevičium.
Visą informaciją apie tai, kaip sekasi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai Dakaro ralyje galima rasti tinklapyje www.benediktasvanagas.lt , „Youtube“ kanalo paskyroje „Benediktas Vanagas“ bei socialiniame tinkle „Facebook“ lenktynininko „Benediktas Vanagas“paskyroje.
2015.01.16 informacija iš www.benediktasvanagas.lt
Dakaro finišo išvakarėse – viena sudėtingiausių B.Vanago dienų
Sunkiausių pasaulyje ištvermės lenktynių finišas jau čia pat. Iš rekordiškai aukštos ketvirtos vietos startavęs „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ ekipažas trečdalį dvyliktojo Dakaro greičio ruožo važiavo tarp lyderių, bet netrukus visas kortas sujaukė Lietuvos atstovus ištikusi avarija.
Po neplanuoto sustojimo Benedikto Vanago ir Andrejaus Rudnickio ekipažas nebegalėjo tęsti lenktynių sau įprastu tempu ir nukrito į dalyvių rikiuotės galą. Juodasis „Toyota Hilux“ finišą pasiekė 64-oje vietoje.
„Po šimto kilometrų viename iš posūkių stuktelėjau ir numontavau ratą. Iškart sekusiame kitame, neturėdami atramos, šonu nučiuožėme į griovį. Ilgai vargom, kol ištraukėm automobilį. Suaižėjo priekinis stiklas. Teko jį išpjauti ir užsidėti slidininko akinius, kad matytume kelią. Negana to, pažeidėme kažkokį daviklį. Likusią greičio ruožo dalį galėjome važiuoti tik vos, vos nuspaudus akceleratorių. Kitu atveju variklis gesdavo“, – apie patirtus sunkumus iškart po finišo kalbėjo B. Vanagas.
Dvyliktas Dakaro etapas išsiskyrė ilgiausiu per visą maratoną nuvažiuotu atstumu – 1024 km. Nuo bivuako Termas de Rio Ondo mieste iki greičio ruožo lenktynininkai sukorė 248 km. Priešpaskutinės dienos lenktynių trasa driekėsi 398 km. Po finišo dar laukė ilgas kelias iki vienos paskutinių nakvynės vietų Rosarijuje.
„Dabar teks nuvažiuoti dar beveik penkis šimtus kilometrų iki bivuako. Ten mechanikams bus darbo. Reikės surasti ir išspręsti bėdas dėl akceleratoriaus, laukia nemažai kosmetinio remonto. Visa kita lyg funkcionuoja normaliai“, – sakė B. Vanagas.
Greičiausiai dvyliktą greičio ruožą per 3 val. 4 min. 6 sek. savo gimtinėje įveikė Orlando Terranova. Tai buvo jau ketvirtas argentiniečio laimėtas šių metų Dakaro ralio etapas. Apmaudžios avarijos pristabdytas B. Vanago ir A. Rudnickio ekipažas nuo nugalėtojo atsiliko 1 val. 47 min. 5 sek. ir po dvylikos etapų bendroje įskaitoje užima 23 vietą.
„Buvo labai sudėtingas greičio ruožas. Pasak žurnalistų, kiti dalyviai finiše keikė kelio knygą. Sudaužyta nemažai automobilių. Mūsų pradžia buvo dinamiška, bet toliau viskas susiklostė kitaip nei tikėjomės, – kalbėjo B. Vanagas, nuo pat savaitės pradžios lenktyniaujantis sulaužytu riešu. – Mūsų nuotaikos normalios. Rankai šiandien vėl teko nemažas krūvis, bet tai yra Dakaras, kuris baigsis tik tuomet, kai pravažiuosime per finišo arką.“
36-ą kartą vykstančiame Dakaro ralyje sausio 4-ąją startavo 137 automobiliai (iš viso 406 transporto priemonės). Priešpaskutiniame etape prie starto linijos išsirikiavo perpus mažiau – 68 visureigių ir bagių ekipažai.
Šeštadienį pačių ištvermingiausių dalyvių laukia paskutinis šiemet pragariškai sunkios odisėjos etapas iš Rosarijo į Argentinos sostinę – iškilmingo finišo pakylos link. Ji gerokai išretėjusį lenktynių karavaną pasitiks ten pat, kur prieš dvi savaites visi dalyviai triukšmingai startavo – Buenos Airių priemiestyje įsikūrusiame „Technopolio“ parke.
Per paskutinę dieną lenktynininkai turės nuvažiuoti 393 km. Iš jų 174 km – greičio ruožas. Tryliktame etape visų kategorijų sportininai dar kartą išmėgins tarpusavio jėgas identiškoje trasoje. Organizatoriai įspėja, kad paskutiniame greičio ruože svarbiausia atsargumas, mat kasmet bent vienas dalyvis pasitraukia iš kovos, kai galutinis tikslas būna kone ranka pasiekiamas.
Visą informaciją apie tai, kaip sekasi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai Dakaro ralyje galima rasti tinklapyje www.benediktasvanagas.lt , „Youtube“ kanalo paskyroje „Benediktas Vanagas“ bei socialiniame tinkle „Facebook“ lenktynininko „Benediktas Vanagas“paskyroje.
2015.01.15 informacija iš www.benediktasvanagas.lt
Dakaro finišo link: B.Vanagas muša naujus karjeros rekordus
Trečią Pietų Amerikos dykumų maratoną per savo lenktynininko karjerą bebaigiantis įveikti Benediktas Vanagas demonstruoja geležinę kantrybę ir nepalaužiamas ambicijas. „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ ekipažas įveikė vienuoliktą etapą iš visų trylikos ir finišo liniją kirto naujose aukštumose – ketvirtoje vietoje. Tai aukščiausias pasiekimas iš visų kada nors Dakare dalyvavusių lietuvių.
„Visada smagu ir miela matyti tokį rezultatą, bet nieko antgamtiško mes nepadarėme. Stengėmės važiuoti greitai, nedaryti klaidų ir tai parodė, kad turime potencialo kautis su pačiais greičiausiais“, – savo aukščiausio karjeros pasiekimo pernelyg nesureikšmino B. Vanagas.
Dar prieš greičio ruožo pradžią B. Vanagas džiaugėsi palankia šios dienos startine pozicija. Išvakarėse sėkmingai finišavęs lenktynininkas į starto rikiuotę vienuoliktame etape stojo atitinkamoje 15 vietoje. Antrajame dešimtuke dalyviai startuoja kas dvi minutes, todėl kurį laiką gali važiuoti geresnio matomumo sąlygomis, nepatenkdami į priekyje esančių varžovų keliamas dulkes.
Vos pajudėjęs į 194 km ilgio trasą, lietuvių ekipažas savuoju „Toyota Hilux“ visureigiu ėmė vaikytis ir lenkti pačius greičiausius varžovus. Jau pirmame kontrolės punkte B. Vanago ir Andrejaus Rudnickio tandemas puikavosi rekordiškai aukštoje ketvirtoje vietoje, nuo lyderio Nasser Al-Attiyah atsilikdamas vos 8 sekundėmis. Keliose greičio ruožo atkarpose lietuviai netgi buvo greitesni už šį 2011 m. Dakaro čempioną.
„Buvo labai greitas ir techniškas greičio ruožas, kuriame reikėjo stipiai padirbėti. Važiavome, manau, tikrai drausmingai ir labai greitai. Reikia būti drąsiu vairuotoju norint važiuoti tokiame greičio ruože greitai. Pusiaukelėje ėmiau gailėtis, kad neužsidėjome naujų padangų. Tiesą pasakius, mes jų jau nebeturime – išsirinkome geriausias iš turimų naudotų. Greičio ruožo viduryje pavijome bagį, kurio polotas niekaip nenorėjo mūsų praleisti. Dėl to viename posūkyje nepataikėme į reikiamą kelio trajektoriją ir nulėkėm tiesiai. Visa laimė, kad spėjau išsisukti nuo pakelėje stovėjusio akmeninio stulpelio, nes ten tikriausiai būtume palikę automobilį“, – iškart po itin sėkmingo finišo įspūdžiais dalijosi B. Vanagas.
Įspūdingą tempą iki pat finišo demonstravę Vyčio broliai išsaugojo ketvirtąją vietą bei aplenkė nemažai tituluotų Dakaro senbuvių. Absoliučioje įskaitoje „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komanda preliminariai iš 24 pozicijos palypėjo į 22-ąją.
Vienuoliktojo etapo iš Saltos į Termas de Rio Ondo miestą nugalėtoju tapo jau penkiuose greičio ruožuose laimėjęs nepralenkiamas šių metų Dakaro bendros įskaitos lyderis N. Al-Attiyah. Jis greičio ruože sugaišo 1 val. 53 min. 10 sek. Jei ir likusiuose dviejuose etapuose fortūna nenusigręš nuo šio Kataro lenktynininko, jis antrąkart taps Dakaro čempionu. B. Vanago ir A. Rudnickio tandemas nuo lyderio šįkart atsiliko rekordiškai mažai – vos 40 sekundžių, o trečios vietos laimėtojui Giniel De Villiers iš Pietų Afrikos Respublikos pralaimėjo vos viena sekunde.
Kalbėdamas apie lūžusią ranką, B. Vanagas paguodžiančių žinių nepateikė, tačiau užtikrino važiuosiantis toliau: „Argentinoje karšta, todėl ranka labai tinsta. Privalau ją kuo greičiau išvaduoti iš įtvaro. Jaučiu, kaip čia viskas pulsuoja. Nustojau gerti vienus nuskausminamuosius, kuriems jaučiau esantis alergiškas, nes smarkiai ištino gerklė. Dėl to ranką skauda labiau. Dabar ieškosime bivuako. Galbūt konsultuosiuosi su medikais ir spręsime, ką daryti toliau. Nepaisant visko, mes tęsiame Dakarą ir judame pirmyn, savo tikslo link!“
Šiąnakt sportininkai nakvos bivuake greta garsiausios Argentinos žiedinių lenktynių trasos. Penktadienį Dakaro dalyvių laukia priešpaskutinis, dvyliktasis išbandymas – 298 km greičio ruožas. Pasak organizatorių, šioje lenktynių atkarpoje varžovai, o ypač lenktynių lyderiai, dar turės progos pakeisti savo užimamas pozicijas. Net menkiausias išsiblaškymas čia gali nulemti neplanuotą pasivažinėjimą šalia trasos ir nepageidaujamą akistatą su pakelėse vegetuojančia skurdžia augmenija.
Iš viso lenktynininkų karavanui penktadienį teks nuvažiuoti per tūkstantį kilometrų (248 km iki greičio ruožo pradžios ir 478 km – nuo finišo iki bivuako). Iš Termas de Rio Ondo miesto sportininkai judės į Rosariją. Ten šeštadienį jų lauks finalinė beveik keturių šimtų kilometrų kelionė (paskutinis greičio ruožas bus 174 km ilgio) iki išsvajotojo finišo podiumo Buenos Airėse.
Visą informaciją apie tai, kaip sekasi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai Dakaro ralyje galima rasti tinklapyje www.benediktasvanagas.lt , „Youtube“ kanalo paskyroje „Benediktas Vanagas“ bei socialiniame tinkle „Facebook“ lenktynininko „Benediktas Vanagas“paskyroje.
B. Vanagas: fanų palaikymas man labai svarbus
Su Atakamos dykuma atsisveikinusius ir per Andų aukštikalnes persikėlusius Dakaro ralio dalyvius vakar užklupo prakiuręs dangus. Išdžiuvusios upių vagos per keliolika minučių virto šniokščiančiomis upėmis, vėjas laužė medžius, o žemesnės vietos užsipildė vandeniu iki ratų arkų. Benedikto Vanago ir Andrejaus Rudnickio ekipažui tai buvo ne motais – pradėjus lyti jie jau buvo kirtę finišą tarp penkiolikos greičiausių lenktynininkų.
„Vakar ryte sėdom į automobilį, važiavom ir kirtom finišą. Šiandien bus lengviau, pagaliau baigėsi kalnai“, – juokavo šturmanas Andrejus Rudnickis.
Lengvas ar sunkus vienuoliktas etapas Dakare, bet lenktynininkams to neužteks. Jų laukia dar trys dienos Dakare, o jame niekas niekuo negali būti tikras iki kol paskutinis automobilis pravažiuos podiumu.
Iš varžybų 10-ajame etape pasitraukė praėjusių metų nugalėtojas Nani Roma. Egzamino neišlaikė ir trisdešimties metų patirtį turintys organizatoriai. Dėl užklupusios stichijos visame pasaulyje nutrūko Dakaro transliacijos, bivake neveikė elektroninės tikrinimo sistemos, darbą vėlavo pradėti ir be vakarienės liko 700 km nukeliavę komandų mechanikai.
Dėl liūčių kelyje užtrukusi komanda B. Vanagą rado bivake, kaip ritualą atliekantį, partnerių logotipų klijavimą ant naujo priekinio buferio. Nors lenktynininko „Toyota Hilux“ buvo sveika ir komandos inžinieriai laiko turėjo apsčiai, bet B. Vanagas šio darbo atlikti niekam kitam neduoda.
Lūžusi B. Vanago ranka atrodė geriau – patinimas nebuvo toks didžiulis, bet veidas išdavė, kad sportininkas kovoja su skausmu.
„Niekam nelinkėčiau važiuoti su sulaužyta ranka. Varžybose pereini į tam tikrą pasąmoninę būseną ir skausmas pasitraukia į antrą planą, bet tai kainuoja daug jėgų. Taip pat, panašu, kad vaistai sukėlė alerginę reakciją ir gerklė ištino taip, kad net sunku kvėpuoti“, – sakė B. Vanagas.
Antrą geriausią savo rezultatą šiemet parodęs B. Vanagas nustebino ne vieną. Su lūžusia ranka sunku daryti ir paprastus buitinius darbus, o ką bekalbėti apie dalyvavimą sunkiausiame pasaulyje maratone.
„Po paskutiniųjų kelių dienų, kai mus vieną po kitos ištiko nelaimės, į automobilį sėdau kupinas sportinio pykčio“, – sakė B. Vanagas.
Iki trečiojo B. Vanago ir jo „General Financing-Autopaslauga by Pitlane“ komandos Dakaro pabaigos liko trys stotelės ir 666 km greičio ruožuose. Kaip įprasta, lietuvis sieks rodyti geriausią greitį, kokį gali.
„Mūsų planai visada yra tokie patys – daryti viską geriausią, ką galime. Matome, kad absoliučioje įskaitoje yra nemaži atstumai, bet mes sieksime rezultato ir važiuosime geriausiai kaip galime, o rezultatą žinosime sausio 17-ą dieną“, – sakė B. Vanagas.
Būnant Pietų Amerikoje tik nedidelė dalis Lietuvos aktualijų pasiekia „General Financing-Autopaslauga by Pitlane“ komandos narius, bet darosi įspūdis, kad B. Vanagas ir jo pasirodymas Dakare yra viena įdomiausių temų.
Komandos narius iš pažįstamų kasdien pasiekia graudinančios žinutės iš lietuvių, kartais net nuotraukos su sulaužytomis ar nubrozdintomis rankomis ir prierašais „solidarizuojantis su Benu“, lenktynininko profilis Facebook tinkle per savaitę surinko 13 000 naujų pasekėjų ir jau turi beveik 87 000.
„Taip, fanų palaikymas man labai svarbus. Dakaras yra daugiau nei sportas. Taip, tai mano asmeninė ambicija pasiekti rezultatą, bet aš matau, kiek žmonių Lietuvoje tuo gyvena ir kaip tai jiems yra svarbu. Mūsų komanda jaučia didelę atsakomybę pasiekti finišą, rodyti pavyzdį žmonėms, kad jie nuspręstų, kur ir kokie nori būti“, – kalbėjo B. Vanagas.
B.Vanagas: penkiolikta vieta neatsitiktinė – o labiau dėsninga
Sportinis pyktis po išvakarėse patirtos apmaudžios avarijos Benediktą Vanagą sugrąžino į Dakaro greičiausiųjų dvidešimtuką. Sunkiausiose pasaulyje ištvermės lenktynėse „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ ekipažas dešimtajame etape vėl lėkė lyderių įkandin ir finišą kirto 15 vietoje.
Dakaro lenktynių karavanas persikėlė per Andų kalnus ir sugrįžo į Argentiną. Iš Kalamos miesto šiaurės Čilėje ankstų rytą pajudėję dalyviai iki starto turėjo nuvažiuoti 385 km. Čia jų laukė 358 km ilgio dešimtasis greičio ruožas, vietomis siekęs keturių su puse kilometrų aukštį virš jūros lygio. Po finišo lenktynininkai patraukė į bivuaką Saltos mieste, įsikūrusį už daugiau kaip 100 km.
Iškart po finišo Argentina maratono dalyvius pasitiko didžiule audra ir liūtimi. Tai gerokai sujaukė organizatorių planus, sustabdė varžybų transliaciją, o dar blogiau – sutrikdė telefono ryšį. Dėl to B. Vanago komentaras apie vieną sėkmingiausių pasirodymų Dakare Lietuvą pasiekė tik ketvirtadienį paryčiais: „Visų pirma, noriu pasakyti, kad jaučiu dėkingumą technikų komandai. Po užvakarykščio „krikšto“ automobilį atgavome naujos būsenos. Greičio ruožas buvo labai greitas ir techniškas. Tradiciškai lenktyniavome aukštikalnėse. Paskutinėmis dienomis patirtos nesekmės viduje pagimdė sportinį pyktį, tad penkiolikta vieta yra daugiau dėsninga nei atsitiktinė.“
Pasak B. Vanago, rezultatas galėjo būti dar geresnis, jei nebūtų reikėję lenktyniauti su nevisada geranoriškai nusiteikusiais priekyje važiavusiais „dulkių sukėlėjais“.
Nemažai sunkumų patyręs Lietuvai atstovaujantis ekipažas šįkart lenktynes pradėjo iš 46 starto rikiuotės vietos. Išvakarėse dulkėtoje trasoje atbuline eiga be jokių įspėjamųjų ženklų važiavęs varžovas sukėlė avariją, per kurią buvo smarkiai apgadintas B. Vanago pilotuojamo juodojo „Toyota Hilux“ visureigio priekis. Remontuodamas automobilį, lietuvis su šturmanu iš Baltarusijos Andrejumi Rudnickiu sugaišo daugiau kaip valandą brangaus laiko ir finišą pasiekė 48-i. Netrukus jie palypėjo keliomis pozicijomis į viršų, nes lenktynių teisėjai trims varžovų ekipažams skyrė baudos minučių.
Iškat po starto B. Vanagas vieną po kito ėmė lenkti priekyje važiavusius varžovus ir pirmame greičio ruožo kontrolės punkte šoktelėjo į 23 vietą. Toliau lietuvių ekipažo pozicijos tolygiai gerėjo. Nepaisant lūžusios rankos, skausmus kenčiantis lietuvis, atkakliai nešantis šalies istorinį simbolį Vytį, įrodė esąs vertas būti Dakare tarp pačių greičiausiųjų ir finišavo 15 vietoje. Po dešimties etapų „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ lenktynininkai bendroje Dakaro ralio įskaitoje išliko 24 vietoje.
„Greičio ruože po trisdešimt penkto aplenkto automobilio pametėm skaičių. Lenkimai, aišku, kainavo savo. Keliose vietose skilo priekinis stiklas“, – pasakojo B. Vanagas.
Dešimtame greičio ruože nugalėjo vienvaldis šių metų Dakaro lyderis ir 2011 m. čempionas iš Kataro Nasser Al-Attiyah, greičio ruožą įveikęs per 3 val. 49 min. 59 sek. Tai jau ketvirtas jo laimėtas etapas šių metų lenktynėse.
Apie B. Vanago ir A. Rudnickio trasoje demonstruotą tempą nemažai pasako iškalbinga detalė: vieną iš greičio ruožo atkarpų (tarp 6 ir 7 kontrolinių punktų) jiedu įveikė keliomis sekundėmis greičiau už visąlaik pirmavusį tituluotą katarietį. Bendroje distancijoje lietuvių ekipažas nuo nugalėtojo atsiliko 13 min. ir 4 sek.
Lyderiams į nugaras kvėpuojantis B. Vanagas jau kelias dienas priverstas trasoje kęsti lūžusios rankos skausmus ir dėl to kylančias organizmo reakcijas: „Sužalota ranka atima daug energijos. Nors gaunu stiprius vaistus ir lenktyniaudamas paneriu į pasamoninę būseną, visgi riešas kaskart apie save primena. Didesnė duobė ar greičiau pasuktas vairas, o čia kitaip ir nebūna, vis sukelia aštrų skausmą. Stengiuosi į tai nekreipti dėmesio. Panašu, kad vaistai nuo skausmo sukėlė alerginę reakciją – ištino ir labai skauda gerklę bei „užkrito“ ausys. Išgyvensim ir tai!“
Iki galutinės šių metų Dakaro maratono stotelės – iškilmingo finišo podiumo Buenos Airėse – beliko trys etapai. Ketvirtadienį automobilių lenktynininkai iš viso turės nuvažiuoti 520 km. Greičio ruožas sudarys 194 km. Pasak organizatorių, iš pažiūros neilga distancija lenktynininkams neleis nė akimirkai atsipalaiduoti ir iš abiejų ekipažo narių pareikalaus maksimalios koncentracijos itin greitose atkarpose, daug kur pavojingai apsuptose pakelės medžių. Vienuoliktojo etapo pabaiga – pirmasis šią savaitę bivuakas Argentinoje, Termas de Rio Ondo mieste.
Visą informaciją apie tai, kaip sekasi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai Dakaro ralyje galima rasti tinklapyje www.benediktasvanagas.lt , „Youtube“ kanalo paskyroje „Benediktas Vanagas“ bei socialiniame tinkle „Facebook“ lenktynininko „Benediktas Vanagas“paskyroje.
2015.01.15 informacija iš Antano Juknevičiaus komandos
Į finišą – po grūsties greičio ruože
Tai buvo pirma diena, kuri prabėgo tik trasoje, o ne palindus po automobiliu. Dakaro ralio užsispyrėliais praminti Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba vakar vienuoliktojo greičio ruožo finišą pasiekė dar plieskiant kaitriai Argentinos saulei ir trasoje strigę tik dėl grūsties prieš pat finišą, bet ne dėl automobilio bėdų.
„Pirmą sykį šiame Dakare trasą įveikėme be gedimų, o tai – jau šis tas. Gal į maratono pabaigą „Mebar“ pagaliau paruošime kitam Dakarui“, – juokėsi A.Juknevičius.
Dakaro ralio senbuvis – jam šis maratonas jau dešimtasis kaip komandos vadovui ir lenktynininkui – taip tik juokauja, nes nei jis pats, nei jo šturmanas E.Duoba apie naujus iššūkius Dakare kol kas rimtai nesvarsto.
Vakar lietuviai startavo gerokai vėliau nei ralio lyderiai. Į paskutinius Dakaro ruožus – tarp jų ir vienuoliktąjį, automobiliai ir sunkvežimiai leidžiami drauge. Todėl kai kurios trasos, pravažiavus sunkvežimiui, pasikeičia neatpažįstamai.
A.Juknevičius ir E.Duoba dėl to buvo įstrigę prieš pat finišą. Biriame feš feš tipo smėlyje strigo beveik visi, kurie startavo vėliau.
Lietuvius ištraukė taivaniečių sunkvežimis, o kitus šiame smėlyje strigusius varžovus teko stumdyti ir patiems, mat dėl šioje atkarpoje besikepurnėjančių lenktynininkų, kiti negalėjo pravažiuoti. Todėl susidarė grūstis.
„Apskritai ši atkarpa buvo organizatorių staigmena, nes kelio knygoje buvo nepažymėta, kad teks važiuoti per feš feš tipo smėlį“, – sakė šturmanas E.Duoba.
Į vienuoliktąjį greičio ruožą vakar A.Juknevičius ir E.Duoba leidosi numigę vos porą valandų, nes prieš tai turėjo bėdų su automobiliu ir į stovyklą iš dešimtojo greičio ruožo grįžo tik paryčiais.
Nuo pat ralio pradžios bėdų su automobiliu turinčių lietuvių tikslas – baigti šiemetį Dakarą, kuris jiems yra tarsi prakeiktas. Iki galutinio finišo Buenos Airėse liko vos pora dienų.
Tačiau šiandien lenktynininkų laukia ilgiausias kelias per visą šiemetį Dakarą. Nors greičio ruožas sudarys tik 298 km, su pervažiavimais iš Termas Rio Hondo į Rosarijų iš viso teks įveikti 1024 km.
2015.01.13 informacija iš www.benediktasvanagas.lt
Nauji sunkumai Dakare nenutraukė B.Vanago odisėjos
Po patirtos skaudžios traumos optimizmo ir ryžto neprarandantis „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ lenktynininkas toliau skinasi kelią savo trečiojo Dakaro finišo link. Devintas ralio etapas Benediktui Vanagui ir Andrejui Rudnickiui pateikė naują išbandymą – po apmaudžios avarijos ėmė kaisti automobilio variklis, bet sunkumų jau užgrūdintas ekipažas su šia kliūtimi susidorojo.
„Tai buvo mano viena sunkesnių dienų gyvenime. Vienareikšmiškai. Dėl sužalotos rankos jaučiu baisų nepatogumą ir tikrai didžiulį skausmą. Panašu, kad organizmas reaguoja į rankos lūžį – purto drebulys, ištino gerklė. Manau, kad tai ne kas kita, kaip viso kūno reakcija. Grįžęs į bivuaką veikiausiai vėl apsilankysiu pas medikus“, – iškart po finišo sakė B. Vanagas, pridūręs, kad ir toliau atkakliai sieks finišo.
Prieš startą saują vaistų nuo skausmo suvartojęs Lietuvos atstovas maždaug už 40 kilometrų nuo greičio ruožo pradžios buvo priverstas sustoti ne dėl savo kaltės: „Vienas lenktynininkas sugalvojo važiuoti prieš eismą atbulas ir atsitrenkė į mūsų automobilio priekį bei sugadino daug detalių. Iškart išbėgo aušinimo skystis. Turėjome remontuotis, pripilti vandens, kad galėtume važiuoti toliau – sugaišome daug laiko. Paskui visą laiką gyvenome dulkėse. Antrąkart teko sustoti, kai pamatėme, kad dar reikia nuorinti aušinimo sistemą.
Vos tik sustojęs dulkėse, lenktynininkas privalo aktyvuoti specialų saugumo įrangos režimą, kuris iš galo atvažiuojantiems varžovams praneštų apie priekyje esančią kliūtį. Jis to nepadarė ir dar sumanė važiuoti atgal. Kai lenktynininkai nesilaiko taisyklių ir saugumo reikalavimų, dėl tokio neatsakingo elgesio kenčia aplinkiniai. Panašu, kad jo automobilis dėl susidūrimo rimčiau nenukentėjo, o mūsų mechanikams teks padirbėti.“
Kalamoje įsikūrusiame bivuake siaučia smarki smėlio audra. Laikinieji stovyklos gyventojai akis nuo „fesh-fesh“ dulkių saugo užsidėję slidininkų akinius. Greičio ruože nukentėjusį B. Vanago „Toyota Hilux“ visureigį remontuosiančių mechanikų laukia darbinga naktis nepavydėtinomis oro sąlygomis.
Devintajame etape visų kategorijų lenktynininkai – motociklininkai, keturračių vairuotojai, automobilių ir sunkvežimių ekipažai – stojo į startą identiškame 450 km ilgio greičio ruože iš Ikikės į Kalamos miestą šiaurės Čilėje. Pasak organizatorių, tai turėjęs būti simbolinis atsisveikinimas su Atakama. Deja, ne visiems jis buvo svetingas. Sausiausia planetos vieta vadinama Pietų Amerikos dykuma B. Vanago ir A. Rudnickio tandemui neleido lengvai išsivaduoti iš smėlėtų pančių.
„Vieną kartą buvome užklimpę „fesh-fesh’e“. Tiesiog nesugebėjau išvairuoti viena ranka ir pakibome. Prireikė gal penkių minučių, kol išsivadavome. Pavyko pakankamai greitai. Darbavomės abudu, bet, žinoma, išlipus iš automobilio, Andrejus dabar padaro daugiau darbo, nes aš nelabai galiu“, – apie trasoje patirtus sunkumus pasakojo B. Vanagas.
Dienos lenktynes pradėję iš 39 startinės rikiuotės pozicijos, jau pirmame kontrolės punkte lietuviai nusirito į galą – 69 vietą. Visa tai, anot B. Vanago, susiklostė dėl nelemtos avarijos, ekipažui sudeginusios daug itin brangaus laiko. Išsprendę technikos problemas, juodojo „Toyota Hilux“ pilotai sugrįžo prie savojo tempo ir aplenkę kelias dešimtis varžovų finišavo 48 vietoje.
Greičiausias devintajame etape buvo praėjusių metų Dakaro čempionas ispanas Nani Roma, greičio ruožą įveikęs per 4 val. 41 min. 56 sek. „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkai nuo nugalėtojo atsiliko 2 val. 50 min. ir 38 sek. Bendroje įskaitoje po devynių etapų jie užima 24 vietą ir puse minutės lenkia iškart po lietuvių žengiantį tituluotą paskutinio etapo lyderį iš Ispanijos.
Trečiadienį dalyvių laukia dešimtas Dakaro etapas iš trylikos numatytųjų. Jis lenktynių karavaną sugrąžins į Argentiną. Dieną pradėję Kalamoje, lenktynininkai iš bivuako iki starto vietos turės nuvažiuoti 385 km. Automobilių vairuotojai varžysis 358 km greičio ruože.
Organizatoriai dalyviams žada itin nekomfortišką lenktynių dieną su duobėtais ir kalnuotais keliais. Įspėjama, kad siauruose keliukuose automobilių šonai neišvengiamai bus „paženklinti“ naujais randais. Trasa drieksis dideliame aukštyje, kuris vietomis sieks puspenkto kilometro virš jūros lygio. Kito bivuako vieta – Saltos mieste, Andų kalnų papėdėje.
Iki visų taip geidžiamo finišo podiumo, kuris jau šeštadienį ištvermingiausiųjų lauks Argentinos sostinėje Buenos airėse, dalyviams dar liko nuvažiuoti 2797 km. Iš jų 1025 km sudarys paskutiniai keturi greičio ruožai.
Visą informaciją apie tai, kaip sekasi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai Dakaro ralyje galima rasti tinklapyje www.benediktasvanagas.lt , „Youtube“ kanalo paskyroje „Benediktas Vanagas“ bei socialiniame tinkle „Facebook“ lenktynininko „Benediktas Vanagas“paskyroje.
B.Vanagui 450 km nežinomybės
Didelės dozės nuskausminamųjų, mokymasis iš naujo vairuoti automobilį ir tarptautinis dėmesys – tai laukia Benedikto Vanago 9-ajame Dakaro greičio ruože. Per pusę išretėjus Dakaro dalyvių gretoms, lietuvis liko vienas įdomiausių sportininkų varžybose. Kaip jam su sulaužyta ranka jose toliau seksis –nedrįsta prognozuoti niekas. Aiškus tik tikslas – finišas.
B. Vanagas 450 km greičio ruože iš Ikikės į Calamą startuos per laisvą dieną patobulintame automobilyje. Komandos inžinieriai – Darius Biesevičius, Rimas Granskas ir Romas Žalnierukynas suremontavo greičių dėžę, sankabą, patobulino vairo mechanizmą, tačiau pats lenktynininkas, pirmą kartą po traumos pabandęs automobilį, nežino, kiek jo galimybių galės išnaudoti.
„Pirmą kartą po traumos išbandžiau automobilį. Šiandien be vaistų vairuoti labai sudėtinga. Įtvaras netinka važiavimui. Kliūva nykštys ir negaliu gerai suimti vairo. Žinojome iš pradžių, kad jis netiks. Reikės kažkaip papildomai rišti ranką“, – sakė B. Vanagas.
Sulaužyta ranka nereiškia, kad tampa sunkiau sukti vairą. Pasikeičia visa vairavimo specifika.
„Kai laikai vairą abiem rankom, tai turi atskaitomybės tašką. Dabar gali būti problemų su pavarų perjungimu. Šiame automobilyje jis turi būti labai tikslus, rankos judesys turi būti labai aiškus“, – kalbėjo lenktynininkas.
Kelias į Calamą yra sudėtingas net ir turint abejas sveikas rankas. 50 kilometrų smėlynų ir kopų, siauri, duobėti ir vingiuoti keliukai bus tikras išbandymas net tik B. Vanagui, bet ir labai tvirtai sukonstruotai „Toyota Hilux“ mašinai.
„Planas yra finišuoti. Garantuotai bus daug naujų potyrių, reikės iš naujo susidraugauti su automobiliu. Apie savo greitį dar nespręsiu“, – prieš startą kalbėjo B. Vanagas.
Apie lietuvio finišą sulaužyta ranka žinios greitai apskriejo pasaulį. Įveikus beveik du trečdalius Dakaro, jau nebeliko pusės dalyvių. B. Vanagas šiandien vienas įdomiausių iš jų.
Žinia apie jo nuotykį buvo paskelbta „Eurosport“ kanale, Lietuvos ir Rusijos socialiniuose tinkluose lenktynininkas ir „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komanda viena įdomiausių temų.
„Žmonės Rusijoje nustebo išgirdę, kad Benediktas finišavo su sulaužyta ranka. Daugybė lenktynininkų su dviem rankom nepasiekia finišo, o Benediktas tai padarė su viena. Trūksta tokių lenktynininkų. Tikime, kad ir finišą Benediktas Buenos Airėse pasieks“ – kalbėjo žurnalistas iš Rusijos Dmitrijus Pavlovas.
Rusai randa bendrų taškų su B. Vanagu. Septintąjį savo Dakaro čempiono titulą sunkvežimių įskaitoje Vladimiras Čaginas iškovojo sulaužyta ranka.
Savo linkėjimus lietuviui perdavė ir pasaulinė žvaigždė Robby Gordonas.
Visgi, B. Vanagas pripažįsta, kad sausį būna diena svarbesnė nei Dakaras. Jis ragino nepamiršti Sausio 13-osios reikšmės mūsų šiandien turimai laisvei.
„Prasta tauta, kuri neatsimena savo istorijos. Prisiminkime, kas mums visiems yra labai svarbu. Ypač šių dienų kontekste“ – sakė B. Vanagas.
2015.01.15 gauta informacija iš Antano Juknevičiaus komandos.
Pagalbos šaltyje laukė kelias valandas
Antanui Juknevičiui ir Edvardui Duobai šis Dakaro ralis – tarsi užkeiktas. Tačiau „Žalvario“ komandos ekipažas iš paskutiniųjų kabinasi už galimybės pabaigti nepaprastai sunkų, užsispyrimo ir ištvermės pareikalavusį maratoną.
Nuo pat ralio pradžios streikuojantis lietuvių automobilis „Mebar“ šįsyk sustojo ten, kur nebuvo jokių kliūčių – nedidelėje smėlėtoje įkalnėje. Lūžo pagrindinis šarnyro varžtas, išsinėrė pusašis ir išvirto priekinis dešinysis ratas.
„Taip įvyko dėl žmogiškosios klaidos. Už pirštą storesnio varžto šiaip neįmanoma nulaužti, tačiau mechanikai, matyt, jo iki galo neprisuko ir „pavargęs“ metalas tiesiog lūžo“, – aiškino A.Juknevičius.
„Žalvario“ ekipažo „Mebar“ sustojo tiesiog dešimtojo greičio ruožo trasoje, likus vos 20 km iki finišo. Nebuvo įmanoma pajudėti nė per milimetrą. Pralėkdami varžovai apdaužė lietuvių automobilio galą, nes nebuvo kitos galimybės prasilenkti, kol A.Juknevičius nukreipė paskui automobilius startavusius sunkvežimius į šoną ir šie išvažinėjo aplinkkelį.
Pasikeisti varžtą nėra sudėtinga, tačiau jo su savimi A.Juknevičius ir E.Duoba neturėjo, todėl šaltyje kalnuose buvo priversti laukti 5 valandas, kol iš Andų papėdės serpantinais atskubėjo pagalba. Lietuvos ekipažo pagalbininkai privažiuoti galėjo vieninteliu keliu – nuo finišo prieš greičio ruožo srovę. Trasoje jau buvo likę nedaug lenktynininkų, todėl incidentų pavyko išvengti.
A.Juknevičius ir E.Duoba dešimtajame greičio ruože praleido beveik parą, nes startavo anksti ryte. Pagalbos jie laukė kalnuose beveik 3800 metrų aukštyje virš jūros lygio, todėl svaigo galva, trūko oro ir buvo labai šalta.
Iki Dakaro ralio finišo liko vos trys dienos ir A.Juknevičius bei E.Duoba pasiryžę jas išgyventi. Nors automobilis ir streikuoja, lietuviai juo juda pirmyn.
„Nekyla jokių klausimų, startuosime“, – kaip visada šypsojosi A.Juknevičius, su E.Duoba į stovyklą prie Saltos (Argentina) grįžęs tik trečią nakties, o po kelių valandų miego vėl sėdęs prie vairo ir pasiryžęs įveikti vienuoliktąjį šio Dakaro ralio iššūkį.
2015.01.13 gauta informacija iš Antano Juknevičiaus komandos
A.Juknevičius ir E.Duoba lėkė rekordiškai greitai
Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba Dakaro ralio devintąjį greičio ruožą baigė pavargę, bet labai laimingi. Ne tik dėl rezultato, nors pirmą kartą nuo legendinio maratono pradžios jie pateko į 40-tuką ir, jei ne priverstinė prastova, galėjo būti dar aukščiau.
Labiausiai „Žalvario“ ekipažas džiaugėsi, kad bene pirmą sykį nuo ralio starto, jų automobilis beveik nekėlė rūpesčių.
Tiesa, prieš devintojo greičio ruožo iš Ikikės į Kalamą startą, „Mebar“ dar teko tvarkyti. Sugedo jo variklio daviklis ir šiai bėdai spręsti A.Juknevičius ir E.Duoba sugaišo daugiau kaip 20 minučių. Todėl paskui teko vytis varžovus.
Nepaisydamas sunkios 450 km trasos, A.Juknevičius vieną po kito lenkė varžovus.
„Vietomis Antaną net stabdžiau“, – prisipažino E.Duoba.
Vis dėlto kai kada A.Juknevičius kojos nuo greičio pedalo nenukėlė. Per aklinas feš feš tipo smėlio sukeltas dulkes „Žalvario“ ekipažas nepastebėjo išgraužos žemėje, todėl bedėsi į ją „nosimi“. Bet incidentas baigėsi laimingai, nes automobilis nusileido ant galo, o ne ant stogo.
„Mechanikams šįsyk „parvežėme“ labai mažai darbo“, – kvatojo A.Juknevičius.
Trečiadienį Dakaro lenktynininkai iš Čilės vėl keliasi į Argetiną.
2015.01.13 gauta informacija iš Antano Juknevičiaus komandos
Lenktynininkų kombinezonai dingo lyg į vandenį
Ilga darbinga diena ralio stovykloje baigėsi smagia vakariene su kazachstaniečiais. Dakaro ralyje dalyvaujantis „Žalvario“ komandos ekipažas Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba per išeiginę nuo varžybų nesimėgavo tingiu poilsiu prie Ramiojo vandenyno ar baseino viešbutyje, o leido laiką ralio bivake Ikikėje.
Šis laisvadienis buvo skirtas pailsėti nuo lėkimo dideliu greičiu asketiškame sportiniame automobilyje „Mebar“, bet lenktynininkai vis tiek praleido prie automobilio visą dieną.
„Žalvario“ komandos mechanikai Juozas Čibiras ir Stasys Greičiūnas „Mebar“ vakar kone perrinko, kad į devintąjį greičio ruožą jis išriedėtų visiškai sveikas. Vis streikuojantis automobilis kone kiekviename greičio ruože A.Juknevičiui ir E.Duobai kėlė rūpesčių, bet nenuslopino jų ryžto pabaigti Dakaro ralį.
„Mes čia, nes reikia sureguliuoti mechanikų darbą. Jie juk nesėdi kasdien tame automobilyje, nežino, kokius garsus jis skleidžia“, – šypsojosi E.Duoba.
„Atvykome pabūti mechanikų prievaizdais, kad šie neišdykautų“, – juokėsi ir A.Juknevičius.
Per laisvą dieną pagaliau atsirado laiko ir pabendrauti su Dakaro stovykloje taip pat esančiais bičiuliais. A.Juknevičius keliolika minučių šnekučiavosi su kitu ralyje dalyvaujančiu lietuviu Benediktu Vanagu, kuris aštuntajame greičio ruože susilaužė ranką, bet maratoną vis tiek ketina baigti.
A.Juknevičius ramino B.Vanagą, o šis šypsojosi, kad viskas bus gerai.
Į „Žalvario“ komandos stovyklą nuolat užsukdavo žydrais marškinėliais vilkintys kazachstaniečiai. A.Juknevičius iki šiol yra Kazachstano komandos „Astana“ vadovas, nors visus organizacinius reikalus sutvarkė dar iki Dakaro ralio. Būtent „Astana“ ir jos lyderis Artūras Ardavičius A.Juknevičių ir E.Duobą pirmadienio vakarą pakvietė vakarienės į savo stovyklą.
„Žalvario“ ekipažas Dakare atstovauja Lietuvai.
Po smagaus pokalbio su gerais bičiuliais, A.Juknevičius ir E.Duoba išvyko ilsėtis, o jų pagalbininkai praleido nerimo kupiną naktį. Paaiškėjo, kad dingo skalbti viešbutyje atiduoti lenktynininkų kombinezonai. Grąžintas tik vienas iš keturių.
Dakaro ralyje draudžiama startuoti reikalavimų neatitinkančiais kostiumais, todėl A.Juknevičiaus ir E.Duobos pagalbininkai buvo parengę atsarginį planą – jei ankstų antradienio rytą Čilės laiku kostiumai neatsiras, aprangą bent jau vienam greičio ruožui A.Juknevičiui teks skolintis iš varžovų.
2015.01.12 informaacija iš www.benediktasvanagas.lt
B.Vanagas išsaugojo „Peugeot” viltis Dakare
Gamyklinė „Peugeot“ komanda ir automobilių sporto ikonos Stephanas Peterhanselis bei Cyrilas Despresas jau krautųsi lagaminus namo jei ne Benediktas Vanagas. Milijonus kainuojantys įspūdingi bagiai vėsiojoje Bolivijoje neužsivedė. B. Vanagas pritaikė seną gerą, Lietuvoje žiemą ypač praverčiantį triuką, kuris žvaigždes paliko stovėti be žado.
Nors Pietų Amerikoje dabar vasara, bet Bolivijoje, aukštai kalnuose, naktis buvo žvarbi ir temperatūra krito arti nulio. Čia išryškėjo viena konstrukciškai nenumatyta „Peugeot“ bėda – nebuvo kaitinimo žvakių ir ryte automobilis neužsivedė. Maratono dieną lenktynininkai buvo atskirti nuo išorinio pasaulio, savo komandų ir visas technines problemas turėjo spręsti patys.
Negalėdami užvesti savo dyzelinių automobilių prancūzai pasimetė ir skambino savo komandos inžinieriams. Šalia uždarame parke stovėjęs B. Vanagas, lenktynininkų akyse matydamas blėstančią viltį, pasiūlė sprendimą – užtempti jų automobilį trosu.
„Jie profesionalūs lenktynininkai ir žino, kad atsitikus gedimui turi atsiversti knygutę ir pagal ją ieškoti simptomų. Tada palydoviniu telefonu skambinti inžinieriams ir spręsti problemą. Jų inžinieriai yra labai kvalifikuoti, bet spręsti problemą per atstumą yra labai sudėtinga“, – kalbėjo B. Vanagas.
Tikriausiai abu lenktynininkai su tokia problema nebuvo susidūrę gyvenime. Visos pagrindinės ralio varžybos vyksta karštose dykumose.
„Iš pradžių jie labai abejingai žiūrėjo į mūsų pasiūlymą, bet laikas kapsėjo ir jie neturėjo kito pasirinkimo. Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Buvo tik trys minutes iki Stephanas turės išvažiuoti iš uždaro parko, tad porą minučių jų automobilį patampėme ir jis karksėdamas ir kosėdamas šiaip ne taip užsivedė“, – pasakojo lenktynininkas.
Jei pastaruosius kelerius metus Dakare karaliavo „MINI“ automobiliai, tai šiemet vos ne kas dieną Dakaras turi po naują etapo nugalėtoją.
„Iš akių mačiau, kad „MINI“ lenktynininkai nebuvo apsidžiaugę. Bet geriausia išsiaiškinti trasoje“, – kalbėjo B. Vanagas.
Tuoj po finišo kalbintas S. Peterhanselis apie šį nuotykį lietuviams daug nepasakojo.
„Nėra taip viskas blogai. Aš nebuvau tikras, kad įveiksiu pirmą grečio ruožą, o štai mes jau įpusėjome Dakarą“, – sakė S. Peterhanselis.
Netrukus „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komanda sulaukė netikėtų svečių – „Peugeot“ komandos vadovo Bruno Fanin vizito.
Prancūzų komandos galva buvo nustebintas geros komandos stovykloje tvyrojusios atmosferos, nepaisant vos prieš porą valandų lūžusios B. Vanago rankos. B.Fanin lenktynininkui padėkojo už pagalbą Bolivijoje.
„Ačiū jums labai, mūsų Dakaras būtų pasibaigęs anksčiau“, – kalbėjo prancūzas.
„Peugeot“ kartelę kelia aukštai – jie nori laimėti Dakarą. Greičiausiai tai ir atsitiks, bet ne šiemet.
„Mes norime nuvažiuoti kuo toliau, kad galėtumę kuo geriau pažinti ir patikrinti automobilį. Gal iki Buenos Airių, gal iki Rosarijo, bet aišku, kad jei ne jūs, tai mūsų lenktynės jau būtų pasibaigusios“, – sakė komandos vadovas.
B. Vanagas jokių problemų nematė, tik juokais paprašė pabandyti „Peugeot“ bolidą.
„Perduokite jiems, kad mes ne tik džentelmenai, bet, pažiūrėkite į marškinėlius, karžygys reiškia, kad mes santykius norime išsiaiškinti trasoje“, – šypsojosi B. Vanagas.
Prancūzas atsisveikino ir palinkėjo B. Vanagui sėkmės, o jos, tęsiant lenktynes su lūžusiu riešu, prireiks.
„General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ jau ne pirmą kartą ištiesia pagalbos ranką Dakaro lenktynininkams. Nežinia, kiek litrų vandens jau sugirdyta dykumose išsekusiems lenktynininkams, o Orlandas Teranova būtų gerokai vėlavęs į šeštojo greičio ruožo pradžią, jei komanda nebūtų jam paskolinusi pinigų susimokėti kelių mokesčiams.
Bene labiausiai komanda padėjo T2 klasės lyderiui Nicolas Gibonui. B. Vanago „Toyota Hilux“ giminingą „Landcruiser“ ištraukė iš properšos žemėje. Ant abiejų bamperių pasikabinęs automobilis pats negalėjo niekaip išsikapstyti iš bėdos.
Lūžęs B.Vanago riešas komandos dvasios nenužudė
Atėjus laisvai dienai Dakare „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos mechanikai turi aiškų planą – „Toyota Hilux“ bolidui perrinkti greičių dėžę, pakeisti sankabą ir stabdžių trinkeles, transmisijos tepalus, oro ir benzino filtrus, patikrinti amortizatorius, važiuoklę ir suremontuoti vairo mechanizmą. Savo sąrašą turi ir Benediktas Vanagas – „susiremontuoti“ lūžusį riešą.
Istoriją, kaip B. Vanagas susilaužė riešą, tikriausiai jau žino visi. Sugedus vairo stiprintuvui automobilio valdymas tapo beveik neįmanomas, o vairas labai kietas. B. Vanagui atsitrenkus į kopos šlaitą, vairas savo jėga sulaužė tarp jo stipinų pakliuvusią lenktynininko ranką.
„Istorija kartojasi“, – praėjusių metų nuotykius Dakare prisiminė B. Vanagas.
Tąkart, keičiant ratą, automobilis užgriuvo ant B. Vanago rankos ir sužeidė vieną rankos pirštą.
Visgi, šiemet lūžis pasitaikė „švarus“. Kaulo skeveldrų nebuvo ir B. Vanagas, dar prieš išeidamas pasitikrinti pas gydytojus, buvo tikras – startuos.
„Žmonės sulaužytomis kojomis vaikšto, o aš negaliu nevažiuoti“, – sakė B. Vanagas.
Medikai į lenktynininko planus žiūrėjo skeptiškai. Riešą įstatė į įtvarą ir davė didelę saują vaistų. Sakė, kad skaudės beprotiškai.
Nepaisant to, komandos stovykloje optimizmo netrūko. Ar tai dėl artėjančio laisvadienio, ar dėl pašonėje teliuškuojančio Ramiojo vandenyno, bet nei juoko, nei šypsenų netrūko, o B. Vanagas nenutilo komandai pasakodamas apie įdomią ir neįprastą Boliviją.
„Ten kaip vesternuose tik be arklių. Ir namai iš molio plytų atrodo skurdesni“, – per vakarienę komandai pasakojo lenktynininkas.
O komanda tikrai norėjo išvysti Boliviją, bet progos nepasitaikė. Į šalį, kad nebūtų kontrabanda vežamų atsarginių dalių, buvo įleisti tik 8 žurnalistų ekipažai, kuriuos parinko organizatoriai. Lietuviams vietos juose organizatoriai nerado. Bolivijoje buvo surengtas maratono etapas ir lenktynininkai turėjo naktį praleisti be savo inžinierių kareivinėse.
„Stebėtina, bet niekas ten neknarkė. Tu vienas, Carlos, knarki ir galvoji, kad visi taip miega“, – juokėsi B. Vanagas.
Bolivija, nepaisant turtingų naftos ir dujų išteklių, yra viena skurdžiausių Lotynų Amerikos šalių. Du trečdaliai jos gyventojų gyvena skurde. Dirbamos žemės kalnų šalyje nedaug, o korupcijos draskomoje šalyje didelė dalis gyventojų pragyvena iš nelegalaus kokainmedžių auginimo.
Visgi, B. Vanagui šalis paliko neišdildomą įspūdį.
„Pamenat B grupės laikus? Aš buvau matęs kaip tai atrodo, bet niekada nesu važiavęs. Tu važiuoji į žmonių jūrą ir tik keliolika metrų iki tavęs ji pradeda skirtis ir atveria kelią. Už tavęs ji vėl užsiveria ir žiūri į tolstantį“, – pasakojo lenktynininkas.
B grupė — pasaulio ralio čempionato WRC pirmtakė. Varžybos pradėtos rengti 1982 metais ir į automobilių sporto istoriją įrašė vienus gražiausių puslapių.
Velniškai lengvi, labai greit ir galingi, amą atimantys automobiliai traukė tūkstančius žiūrovų, kurie, pamiršę saugumo jausmą, išsirikiuodavo trasoje ir pasitraukdavo tik paskutinę akimirką iki atvažiuojant automobiliui.
Tai nebuvo vienintelė nauja lenktynininko patirtis. 3650 metrų aukštyje driekiasi įspūdinga vieta – Ujumio druskos lyguma.
„Valandą važiavau nuspaudęs greičio pedalą iki dugno. To neteko niekada daryti“, – sakė B. Vanagas.
Išdžiuvęs priešistorinis ežeras yra visos Bolivijos pasididžiavimas. Skaičiuojama, kad jame yra 10 milijardų tonų druskos atsargų ir maždaug pusę pasaulinių elektronikoje ir baterijose naudojamų ličio atsargų – 10 mln. t.
Bolivijos valdžia ne pirmus metus bando prisišaukti Dakarą į savo kraštus. Praėjusiais metais etapą šioje šalyje turėjo motociklininkai ir keturratininkai. Egzaminą šalis išlaikė ir gali būti, kad šalį lenktynininkai aplankys dar ne kartą.
Dakaro organizatoriai ir lenktynininkai nori judėti į priekį. Argentinoje ir Čilėje kopos ir dykumos tampa pažįstamos, tad visi bendrai trokšta nepažintų žemių – Bolivijos ir Kolumbijos.
2015.01.12 informacija iš www.benediktasvanagas.lt
Dakaro pusiaukelę B.Vanagas pasiekė lūžusia ranka
Aštuntą Dakaro ralio etapą įveikusi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komanda patyrė tai, apie ką nė nedrįso pagalvoti. Prieš pat dienos finišą Benediktui Vanagui lūžo ranka. Po medikų konsultacijos lenktynininkas nutarė nesustoti ir sako kovosiantis iki galo. Dėl nelemtų techninių kliūčių ir galiausiai ištikusios traumos Benediktas Vanagas ir Andrejus Rudnickis finišą pasiekė 38 vietoje.
„Turime dvi naujienas: vieną – gerą, kitą – nelabai. Gera naujiena, kad maratono diena pagaliau baigėsi ir mes jau esame bivuake. Tarpinė žinia yra ta, kad likus šimtui kilometrų iki greičio ruožo pirmos dalies finišo dingo vairo stiprintuvas. Šiame automobilyje stovint neįmanoma pajudinti vairo, o važiuojant šiaip ne taip keliasdešimt laipsnių gali pasukti, bet išvysčius didesnį greitį, jis tiesiog sprūsta iš rankų. Sukiojantis po kopas, vos galėjau jį išlaikyti. Atkentėjome tuos šimtą kilometrų ir dar virš pustrečio šimto kilometrų pervažiavimą kopomis iki trumposios greičio ruožo dalies. Likus gal porai kilometrų iki galutinio šios dienos finišo vairas man dar kartą išsprūdo, o ranka įstrigo vairaratyje. Tą akimirką užtemo akyse ir sekundės ar dviejų nebeprisimenu. Taigi blogoji žinia yra ta, kad patyriau riešo lūžį. Dar prieš vizitą pas medikus, vos nusimovus pirštinę, aiškiai matėsi, kad riešas yra ištinęs ir ne visai taisyklingos formos. “, – liūdną naujieną po sunkios dienos konstatavo B. Vanagas.
Anot lenktynininko, jo patirtą traumą tiksliai nustatė iškart po finišo rentgenu ranką peršvietę Dakaro medikai. Po jų konsultacijos B. Vanagas nutarė naudoti įtvarą ir vartoti skausmą malšinančius medikamentus. Ryžto nestokojantis Lietuvos atstovas vis tiek rado jėgų pajuokauti, kad komandos nuotaikos ir toliau išlieka geros: „Pagal mūsų komandos dvasią šią traumą galime prilyginti nulūžusiam nagui. Kaulo lūžio vietoje skeveldrų nėra – važiuosime toliau. Dabar laukia diena poilsio. Sutvarkysime automobilį, vairą jau bus galima pasukti, tad tikrai neketiname sustoti ir kovosime iki galo.“
Po dviejų dienų išbandymų Bolivijoje lenktynių karavanas grįžo į Čilę. Aštuntasis etapas prasidėjo Boliviją garsinančioje didžiausioje pasaulyje Ujūnio druskos lygumoje, beveik keturių kilometrų, o vietomis dar didesniame aukštyje virš jūros lygio. Čia prie starto linijos vienu metu stojo po penkis automobilius. B. Vanagas su A. Rudnickiu, išvakarėse finišavę 15-ti, šįkart dienos lenktynes atitinkamai pradėjo trečiajame greičiausių dalyvių penketuke.
Didžiąją dalį pirmos greičio ruožo dalies B. Vanagas laikėsi 18 vietoje, vėliau nusileido porą pozicijų, o dėl patirtos traumos ir kopose sugaišto brangaus laiko smuktelėjo dar žemiau ir finišą kirto 37 vietoje: „Buvome užklimpę kopose. Teko nemažai pasikapstyti, nes be vairo stiprintuvo dar neveikė ir hidraulinės kojos automobiliui pakelti. Kai kopos nedidelės, reikia labai daug nuolat laviruoti vairu, o man tai daryti buvo tiesiog neįmanoma.“
Šių metų Dakare jau įveikti aštuoni etapai iš trylikos. Automobilių pilotai baigė dviejų dienų maratono rungtį, kuomet visą savaitgalį turėjo verstis be mechanikų pagalbos, tik su automobiliuose turėtais įrankiais ir atsarginėmis dalimis. Beje, šįryt uždarame parke lietuvių ekipažas padėjo vieniems tituluočiausių Dakaro dalyvių prancūzams Stephane Peterhansel ir Cyril Despres užvesti jų naujuosius „Peugeot“ bolidus.
Iš dviejų dalių sudarytą aštuntąjį greičio ruožą per 3 val. 26 min. 49 sek. pirmasis įveikė šių metų Dakaro debiutantas iš Saudo Arabijos Yazeed Alrajhi, taip pat pilotuojantis „Toyota“ visureigį. Trečioje bendros įskaitos vietoje įsitvirtinęs aštunto etapo nugalėtojas B. Vanago ir A. Rudnickio ekipažą pranoko 55 min. ir 21 sek. Nors lietuviai finišą kirto tik 38 vietoje, bendroje Dakaro ralio įskaitoje po aštuonių etapų preliminariai jie išsaugojo 22-ą vietą.
Nors pagal nuvažiuotus kilometrus ir dienas, praleistas prie lenktyninių automobilių vairo, Dakaras įpusėjo jau šeštadienį, ištvermės maratono dalyviai pusiaukelę jaučiasi pasiekę tik dabar. Pirmadienį automobilių ir sunkvežimių ekipažai turės laisvadienį, kuomet galės atsipūsti nuo varginančio vairavimo dulkėtomis Pietų Amerikos dykumomis ir atlikti nuodugnią savo technikos diagnostiką bei remonto darbus.
„Darbų prie automobilio yra prisikaupę. Tiek greičių dėžė, tiek ir sankaba kėlė problemų paskutiniame greičio ruože, o vakar, važinėjantis po šlapią ir slidų molį, buvome išmušę ratų suvedimą. Taigi mechanikams teks padirbėti iš peties. Laiko tam turime daugiau nei sočiai, – sakė B. Vanagas ir dar kartą pakartojo negalvojantis apie sustojimą nepasiekus galutinio Dakaro maratono taško – finišo. – Svarbiausia, kad laikytų sveikata. Niekur mes nestosim – varysim tik į priekį.“
Per aštuonias Dakaro dienas ralio dalyviai jau įveikė 5775 km, o greičio ruožais nuvažiavo per 3100 km. Šių metų maratone automobilių lenktynininkams numatyta 9111 km distancija. Pusę jos sudaro greičio ruožai. Po laisvadienio Dakaras tęsis Argentinos link, kur sausio 4-ąją prasidėjo šis pragariškai sunkus dykumų žygis. Dalyvių laukia dar penki etapai, o juos įveikę, ištvermingiausieji šeštadienį (sausio 17 d.) pasieks išsvajotąjį finišo podiumą Buenos Airėse.
Visą informaciją apie tai, kaip sekasi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai Dakaro ralyje galima rasti tinklapyje www.benediktasvanagas.lt , „Youtube“ kanalo paskyroje „Benediktas Vanagas“ bei socialiniame tinkle „Facebook“ lenktynininko „Benediktas Vanagas“paskyroje.
2015.01.12 gauta informacija iš Antano Juknevičiaus komandos
Lietuviams grėsė paskęsti ir nugarmėti į prarają
Dykumų maratone jiems grėsė paskęsti, nugarmėti į prarają ar apsiversti įveikiant paskutinę greičio ruožo atkarpą stačia smėlėta nuokalne. Tačiau Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba išgyveno ir apie savo nuotykius Bolivijos link ir iš jos atgal į Čilę pasakoja kvatodami, nors trasoje buvo tikrai nejuokinga.
Legendiniame Dakaro ralyje dalyvaujantis „Žalvario“ komandos ekipažas, kaip ir kiti lenktynių dalyviai, į septintąjį ir aštuntąjį greičio ruožus Bolivijoje išsirengė be jokio techninio palaikymo, tačiau kelyje patyrė tokių nuotykių, kuriuos prisimins visą gyvenimą.
Septintasis greičio ruožas Bolivijos link driekėsi ir Andų kalnų papėdės išdžiūvusios upės vaga. Staiga prasidėjo nedidelis lietus apie kurio grėsmę lietuviai net nesusimąstė, kai staiga, ties vingiu, pamatė tiesiai į juos atšniokščiančią putotą srovę.
Net ir nuo vos krapnojančio lietaus iš kalnų vanduo pasileido srove. A.Juknevičius ir E.Duoba su „Mebar“ vos spėjo iššokti iš vagos, bet tuomet pastebėjo, kad atsidūrė saloje. Teko vėl nirti į vandenį. Bet upė jau buvo pasruvusi ir užpylė variklį.
A.Juknevičius dar spėjo paspausti greičio pedalą ir pasukti vairą, kad „Mebar“ „nosis“ užšoktų ant pakrantės, bet automobilio galas liko vandenyje, o variklis užgeso. Įklimpusius vandenyje lietuvius ištraukė netoliese dirbęs traktorininkas. Patempus prototipą kelis šimtus metrų, jo variklis vėl užsivedė,
Tačiau betraukiant iš upės, buvo nutraukta „Mebar“ priekinių stabdžių žarnelė.
„Dėl to vandens mums net paskambino Dakaro ralio organizatoriai. Turime specialų įrenginį susisiekti. Mums pasakė, kad greičio ruožas sustabdytas, nes labai pavojinga važiuoti upėmis.
Sakau: „Mes jau paskendome upėje, variklį mums užpylė“. Klausė, ar reikia pagalbos, bet pasakiau, kad patys susitvarkysime“.
Finišavome ir paaiškėjo, kad greičio ruožo niekas nestabdė, nors mums buvo pasakyta, kad stabdys, nors apie kitą sprendimą niekas nebepranešė“, – pasakojo A.Juknevičius.
Grįžti iš Bolivijos lietuviai turėjo be priekinių stabdžių, todėl net siauruose Andų serpantinuose turėjo stabdyti pavaromis, bet lekiant dideliu greičiu automobilio galą vis „užnešdavo“.
„Kelis kartus jau buvome ant ribos, pažiūri žemyn ir galvoji – oho!“ – pasakojo A.Juknevičius.
Tačiau niekada nepasiduodančiu Dakare jau pramintas „Žalvario“ ekipažas vis dar tęsia lenktynes, nors iš jų pasitraukė daugiau kaip trečdalis varžovų.
„Kad ir kaip mums nesisektų, kaip nors išgyvensime“, – žadėjo E.Duoba.
Pirmadienis automobilių lenktynių dalyviams – poilsio diena. Po jos maratonas tęsis.
Liko vieni, bet nusiteikę ryžtingai
Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba trasoje vėl turėjo bėdų, vėl lindo po „Mebar“ ir keitė sprogusią išorinę priekinio pusašio granatą, bet šeštojo greičio ruožo finišą vis dėlto pasiekė.
Purvini nuo dulkių, pavargę iki begalybės, nes pastarąją savaitę miegodavo vos vieną kitą valandą, bet neprarandantys optimizmo. Nepaisant to, kad šiąnakt vėl turėjo tik porą valandų miegui ir to, kad artimiausią parą greičiausiai – iš viso nemiegos.
„Viskas mums gerai. Svarbiausia, kad atvažiuojame iki finišo“, – naujoje Dakaro stovykloje Ikikėje tvirtino E.Duoba.
Jų „Mebar“ vakar vėl lūžo. Maždaug 30-ajame šeštojo greičio ruožo kilometre, feš feš tipo smėlyje. Ten pat, kur prieš kelias valandas lūžo ir Benedikto Vanago bei Andrejaus Rudnickio „Toyota Overdrive“ priekinis pusašis.
A.Juknevičiaus ir E.Duobos „Mebar“ sprogo išorinė priekinio pusašio granata ir lietuviams teko vėl lįsti po automobiliu. Nors ir sugaišę kelias valandas, iki finišo galiausiai jie vėl atvažiavo. Vėl tamsoje, bet geros nuotaikos.
Ankstų šeštadienio rytą Čilės laiku, po vos vienos kitos valandos poilsio, A.Juknevičius ir E.Duoba leidosi į didžiausią nežinomybę šiame Dakaro ralyje. Maratonas keliasi į Boliviją, kurioje lenktynininkai bus visiškai vieni: be techninio palaikymo sunkvežimio ir be nors vieno juos lydinčio komandos nario.
Dakaro organizatoriai grąžino maratono etapą, per kurį po greičio ruožo lenktynininkai grįžta į uždarą stovyklą ir patys ten sprendžia savo automobilio bėdas bei kitą dieną – jei dar gali – vėl lekia į kitą greičio ruožą.
„Žalvario“ komandos mechanikai vėl per naktį tvarkė „Mebar“, bet kelionei į Boliviją jį parengė ir prikrovė papildomų atsarginių dalių.
O A.Juknevičius ir E.Duoba Bolivijoje žadėjo važiuoti atsargiau. „Kad – neduok Dieve – vėl kas nenutiktų automobiliui“, – paaiškino A.Juknevičius. Bolivijoje lietuvių prioritetas bus ne rezultatas, o siekiamybė išgyventi. Nors ir streikuojančiu automobiliu, jie pasiryžę įveikti visą Dakaro ralio trasą.
2015.01.09 gauta informacija iš Antano Juknevičiaus komandos
Automobilis streikuoja, komanda juokauja
Antanas Juknevičius ir Edvardas Duobą naują Dakaro ralio stovyklą pasiekė plačiai šypsodamiesi. Dėl to, kad finišo liniją kirto dar šviečiant saulei ir dėl to, kad penktajame greičio ruože neturėjo didelių problemų.
„Na, tik užsidegė padanga“, – nusikvatojo šturmanas Edvardas Duoba.
Dakaro ralyje svylančios ir net degančios padangos – dažnas reiškinys. Ratai pleška net maratono lyderiams. Tačiau tai – ir labai pavojinga, nes, pavyzdžiui, pernai Dakare dėl užsidegusios padangos per kelias minutes supleškėjo ir visas kazachstaniečių automobilis.
Bet A.Juknevičius ir E.Duoba padangą vakar užgesino – vienas liejo vandenį, kitas suko varžtus, kad ratą greičiau nuimtų.
Lietuvos ekipažo prototipas „Mebar“ prieš finišą vėl ožiavosi, tačiau finišo liniją A.Juknevičius ir E.Duoba kirto dideliu greičiu.
Penktajame etape lietuviai įšoko į 60-tuką.
Lietuvių mechanikų kurtas prototipas „Mebar“ – didžiausias A.Juknevičiaus ir E.Duobos galvos skausmas Dakare.
Išvaizdus, aptakių formų automobilis turi daug silpnų vietų, nes į jį sudėtos standartinės dalys. Brangesniam automobiliui paprasčiausiai nebuvo pinigų.
Ralio lyderiai, tarp jų ir Benediktas Vanagas bei Andrejus Rudnickis, pastaraisiais metais renkasi gerokai brangesnius ir Dakaro maratonui visiškai pritaikytus automobilius: „Mini“ arba „Toyota Overdrive“. Tokių sulaužyti praktiškai neįmanoma.
„Nors mūsų „Mebar“ niekada realiai nebuvo išbandytas, labai tikėjome, kad Dakarą jis atlaikys. Bet žinojau, kad tikrai bus problemų, tik jos čia lenda per dažnai. Net gamyklinių komandų automobiliai turi bėdų, o mūsiškį gamino geriausi Lietuvos mechanikai: Jonas ir Petras, Aloyzas ir Martynas, Tadas, Marius, Andriucha elektrą sutvarkė. Gal ir per silpna šita mašina Dakarui, bet sukurta ji lietuvių“, – rėžė A.Juknevičius.
Tačiau kol „Mebar“ šiame Dakare dar važiuoja, lietuviai neketina nuleisti rankų. Legendiniame maratone jau pergalė – pasiekti galutinį finišą.
2015.01.08 informacija iš www.benediktasvanagas.lt
B.Vanagas: smagu važiuoti greitai, lenkiant pasaulines žvaigždes
Viename ilgiausių šių metų Dakaro ralio greičio ruožų „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandą lydėjo sėkmė. Stabiliai aukštyn kopiančio Benedikto Vanago pilotuojamas juodasis „Toyota Hilux“ finišą kirto lenktynininkui rekordiškai aukštoje 14 vietoje, o bendroje įskaitoje ekipažas iš 18 pakilo į 16 poziciją.
„Kada dirbi, stengiesi padaryti geriausia, ką gali, kryptingai eini tikslo link ir žinai, kaip tai atlikti, siekiamas rezultatas tėra laiko klausimas. Manau, kad mes investavome daug laiko, žinių ir kitų išteklių į savo patirtį bei techniką, darome teisingus žingsnius tam norimam rezultatui pasiekti, – iškart po finišo savo sėkmingiausią pasirodymą per visą karjerą Dakare gan santūriai vertino B. Vanagas. – Žinoma, smagu atvažiuoti greitai, trasoje lenkiant pasaulinio lygio žvaigždes, bet mes tiesiog dirbame savo darbą. Galbūt esu toks žmogus, kuris nemoka pernelyg džiaugtis, tačiau man visa tai atrodo natūralu, nes jau daug metų einame to tikslo link.“
Antrą dieną Čilėje lenktyniavę maratono dalyviai sportiniu režimu įveikė 458 kilometrus ir iš Kopjapo miesto persikėlė į Antofagastą Ramiojo vandenyno pakrantėje. Palei ją drieksis ir kitos dienos etapas. Šįkart ta pačia identiška trasa važiavo tiek automobiliai, tiek ir motociklai, keturračiai bei sunkvežimiai.
„Tai buvo vienas ilgiausių greičio ruožų per mano karjerą. Esu važiavęs ilgesnius, bet šis tikrai patenka į dešimtuką. Jis buvo įvairus – labai techniškas ir greitas: šiek tiek ralio tipo keliukų, labai daug raižytų kanjonų, „fesh-fesh“ smėlio dulkių, akmenų, išdžiūvusių upių vagų“, – pasakojo „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ lenktynininkas.
Iš starto pajudėję 23-ti, B. Vanagas su šturmanu Andrejumi Rudnickiu netruko aplenkti kelis priekyje važiavusius varžovus, o dar neįpusėjus greičio ruožui įsitvirtino 17-oje pozicijoje. Ją lietuvių komanda užtikrintai saugojo, o galiausiai dar pagerino ir finišo liniją kirto keturiolikti. Bendroje įskaitoje po penkių etapų istoriniu Lietuvos herbu, Vyčiu, paženklinto „Toyota Hilux“ visureigio ekipažas žengia šešioliktas.
B. Vanagas užsiminė apie šimtą kilometrų turėjęs važiuoti dulkėse itin prasto matomumo sąlygomis, tačiau įvertinęs pasiektą aukštą rezultatą, lenktynininkas sako negalįs niekuo skųstis: „Važiavome pakankamai greitai. Svarbiausia, kad nepadarėme daug klaidų. Pasitaikė tik kelios smulkmenos. Šiek tiek paklydome, bet labai greitai supratome, kur esame, ir grįžome į trasą. Keliskart stuktelėjome automobilį, tačiau visi ratai liko vietoje – pasiekėme finišą. Greičio mums netrūksta. Pagrindinis dalykas tokiose lenktynėse yra stabilumas. Darome viską, kad jis būtų toks, kokio norime.“
Penktajame etape triumfavo kaimynas iš Rusijos Vladimiras Vasiljevas, šios dienos lenktynes pradėjęs iš 15 vietos ir netrukus įspūdingai išsiveržęs į lyderių gretas. Jis 458 km distanciją įveikė per 4 val. 19 min. 18 sek. ir B. Vanagą su A. Rudnickiu pranoko 18 minučių ir 11 sekundžių. Lietuvos atstovai viliasi, kad teisėjai įvertins jų demonstruojamus vis gerėjančius rezultatus ir kitos dienos greičio ruože nenustums į žemesnę startinę poziciją nei buvo iškovota išvakarėse.
Penktadienį dalyvių laukiantį greičio ruožą sudarys dvi dalys. Pirmiausiai jie lenktyniaus 69 km distancijoje, o po trumpo pervažiavimo kitos atkarpos link vėl stos į kovą 186 km ruože. Pasak B. Vanago, paprastai taip nutinka, kai greičio ruožai driekiasi per dideles, tankiai apgyvendintas teritorijas arba kerta magistralinius kelius, kurių neįmanoma per varžybas uždaryti. Dienos finišas jų lauks Ikikės mieste, prie pat Ramiojo vandenyno.
Po penkių etapų ralio dalyviai greičio ruožais įveikė 1745 km, o iš viso Argentinos bei Čilės keliais ir bekele nuvažiuota jau 3606 km. Visa šių metų ištvermės maratono trasa, susidedanti iš 13 etapų, automobiliais lenktyniaujantiems sportininkams sudarys 9111 km. Kiek daugiau kaip pusė jos – greičio ruožai. Taigi sunkiausiose planetoje ištvermės lenktynėse tebevažiuojantys sportininkai jau susidorojo su daugiau kaip trečdaliu šiemet jiems tekusių pragariškų Dakaro išbandymų.
Visą informaciją apie tai, kaip sekasi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai Dakaro ralyje galima rasti tinklapyje www.benediktasvanagas.lt , „Youtube“ kanalo paskyroje „Benediktas Vanagas“ bei socialiniame tinkle „Facebook“ lenktynininko „Benediktas Vanagas“paskyroje.
2015.01.07 gauta informacija iš Antano Juknevičiaus komandos
Antanas Juknevičius nusiėmė smėlėtą šalmą ir smagiai nusijuokė. Už jo nugaros liko ne vienas varžovas, nors trečiajame greičio ruože ir nesisekė lėkti taip greitai, kaip norėjosi: stabdė ir aštrūs trasos akmenys, ir nesusipratėliai priešininkai.
„Bet viskas gerai – Dakare taip dažnai būna“, – likimo nekeikė lietuvis.
A.Juknevičius ir Edvardas Duoba „Mebar“ prototipu Dakaro ralio trečiajame greičio ruože išdžiūvusios upės vaga lėkė greitai ir vieną po kito lenkė priešininkus, tačiau juos keliolikai minučių sustabdė dukart prakiurusi padanga, o prieš pat finišą – ir varžovai.
„10 kilometrų iki finišo pavijome lėčiau važiuojančius, tačiau niekaip negalėjome aplenkti – rijome jų dulkes. Prasilenkti realiai nėra kaip – lėčiau važiuojantys turi trauktis iš kelio. Mes ir signalizavom, ir kitaip stengėmės jiems parodyto, kad pasitrauktų, o jie niekaip to nedarė. Svarbiausia, kad tokie dalykai muša ir mūsų tempą. Bet nieko nepadarysi – visi važiuojantys Dakare nori būti priekyje, kad niekas netrukdytų“, – sakė A.Juknevičius.
Dakaro ralio naujokas E.Duoba po beveik bemiegės nakties ir itin sunkaus antrojo greičio ruožo pirmadienį, po trečiojo etapo vėl šypsojosi. Balti dantys švietė murziname veide, tačiau maratono debiutantui svarbiausia buvo, kad jų „Mebar“ pasiekė finišą.
Antradienio rytą startavę 86-ti, vakar A.Juknevičius ir E.Duoba už nugaros paliko 20-imt varžovų. Jei ne prakiuruios padangos, būtų palikę dar daugiau, nes tarpiniame finiše jau buvo beveik pasiekę 50-tuką.
Klastingoje ir sunkioje trasoje jų „Mebar“ skriejo greitai, o A.Juknevičius beveik nedarė klaidų. Dabar išdžiūvusios pavasarinės upės išgraužose automobilis galėjo tiesiog prasmegti, jo ratai daužėsi į slenksčius ir aštrius akmenis.
„Jei ne tie du sugadinti ratai, sakyčiau, kad mums sekėsi labai gerai. Juos keisdami sugaišome laiko. Tačiau ruožas man patiko, nes buvo greitas ir techniškas. Toks tikras dakarinis“, – sakė A.Juknevičius.
„Žalvario“ komandos mechanikai Juozas Čibiras ir Stasys Greičiūnas per kelias nakties valandas išsprendė problemas, dėl kurių „Mebar“ antrajame greičio ruože buvo įstrigęs kopoje: sutvarkė sankabą ir stabdžius.
Tačiau dėl to, kad labai skubėjo – likus valandai iki naujo starto automobilis dar buvo pakabintas ant kėbulo atramų – mechanikai nespėjo sutvarkyti kai kurių smulkmenų. Jos liko antradienio popietei – po trečiojo greičio ruožo A.Juknevičius ir E.Duoba į stovyklą grįžo gana anksti. Dėl to daugiau poilsio turėjo ir patys lenktynininkai, ir jų mechanikai.
Trečiadienį nusimato ilga diena: iš pradžių laukia sienos į Čilę kirtimas, paskui – dar 315 km jau šios šalies bekelėmis. Finišuos Dakaro dalyviai naujoje stovykloje Kopjapo.
2015.01.05 gauta informacija iš Antano Juknevičiaus komandos
Apie Antano Juknevičiaus ir Evaldo Duobos įveiktą pirmąjį greičio ruožą.
Dakaro senbuvis pradžioje bandė susidraugauti su automobiliu
Antanas Juknevičius per lenktynes pripratęs spausti greičio pedalą, bet po Dakaro ralio starto į finišą neskubėjo lyg akis išdegęs. Lėkti milžinišku greičiu dulkėtais Argentinos laukais buvo pernelyg pavojinga – per dulkes paprasčiausiai nieko nesimatė. Kamuoliai dulkių smarkiai ribojo matomumą, todėl ne vienas lėkdamas dideliu greičiu visiškai išlėkė iš trasos.
Laimingiausi buvo tie, kurie startavo pirmieji: lyderių dešimtuko automobiliams startas buvo duodamas kas porą minučių, antrajam dvidešimtukui – kas minutę, o visiems likusiems – kas pusę minutės. Todėl tie, kuriems startas duotas vėliau, buvo priversti važiuoti lėčiau, nes prieš tai pravažiavusieji už savęs paliko akliną dulkių sieną.
Vis dėlto A.Juknevičius ir Edvardas Duoba gal ir būtų lėkę greičiau, bet Antanas pasiryžo smarkiai nerizikuoti bent jau pradžioje. Dakaras – beveik dviejų savaičių maratonas, todėl sustoti „poilsio“ jau pradžioje, kaip pernykštis čempionas ispanas Nani Roma, lietuvis nenorėjo. N.Roma finišo pats nepasiekė, o A.Juknevičiaus ir E.Duobos „Mebar“ pirmąjį greičio ruožą įveikė be didesnių problemų.
„Dar tik pratinausi prie mašinos. Jos, kaip ir moters, po vieno pasimatymo neišeina pažinti, bet netrukus, tikiuosi, susikukuosime, nes greičio ruožo pabaigoje „Mebar“ jau neblogai jaučiau“, – sakė A.Juknevičius, kuris pirmajame greičio ruože finišavo 85-as.
Po pirmojo greičio ruožo Dakaro ralio stovykla įrengta daugiau kaip 700 km nuo Buenos Airių – šalia Vilja Karlos Paso, ežero pakrantėje. A.Juknevičius ir E.Duoba stovykloje neužsibuvo – po privalomo susirinkimo ir vakarienės iškeliavo ilsėtis į viešbutį.
Prie „padžiauto“ ir „prarinkto“ automobilio „Mebar“ liko tik mechanikai Juozas Čibiras ir Stasys Greičiūnas.
„Na, kokios čia problemos tokiame trumpame greičio ruože. Juokių! – pareiškė J.Čibiras. – Būtų keista, jei jų būtų“.
„Viskas kol kas normaliai. Kituose greičio ruožuose tikrai važiuosime greičiau“, – žadėjo A.Juknevičius, kurio biudžetas, palyginti su kitais legendinio ralio dalyviais – visiškai kuklus.
Ralis sprintas „Aluksne” sausio 16.-17 d. laukia Lietuvos sportininkų
Kitais metais jau penktąjį kartą iš eilės naująjį Baltijos šalių ralio sezoną pradės ralio sprinto varžybos „Aluksne”, vyksiančios sausio mėnesio viduryje. „Aluksne 2015” – tai pirmasis Latvijos ir Lietuvos ralio sprinto čempionato etapas.
Sportininkams reikės įveikti 7 greičio ruožus įdomiais ir sudėtingais Alūksnės apylinkių keliais, beje, antrasis greičio ruožas vyks tamsiu paros metu.
Ralis sprintas „Alūksnė 2015” vyks sausio 16-17 dienomis Latvijos miesto Alūksnės apylinkėse. Startas numatytas sausio mėn. 16 d. 19:30 Alūksnėje, Latgales g. 2A. Čia pat, praėjus beveik parai, sausio 17-ąją nuo 18:00 val. vyks greičiausių šių varžybų ekipažų apdovanojimai.
Dalyvio paraišką galima bus pateikti nuo š.m. gruodžio mėn. 12 d. iki 2015 m. sausio 12 d. tinklapyje www.4rati.lv. Starto tvarka bus paskelbta sausio mėn. 14 d.
Ralio sprinto „Aluksne 2015” organizatoriai informuoja žiūrovus, kad varžybų stebėjimas bus nemokamas.
Ralis sprintas „Aluksne 2015”, organizuojamas nuo 2011 m., yra populiarus tarp sportininkų ir žiūrovų. Šiais metais, kaip ir 2011-2012 m., pergalę šios varžybose šventė Janis Vorobjovs, o 2013 m. pačiu greičiausiu tapo Vasilijaus Griazino ekipažas.
Oficiali informacija apie „Aluksne 2015”: www.4rati.lv, kur jau dabar galite rasti ralio gidą.
Pranešimą parengė: Dace Janova, ralio sprinto „Aluksne 2015” spaudos centro vadovė
DĖMESIO Lietuvos licencijuotiems vairuotojams.
Ekipažo startinis mokestis Lietuvos ralio sprinto čempionato dalyviams bus taikomas pagal 2015 m. LRSČ reglamento 8.2 p. ,komandinis mokestis pagal 8.3 p.
Didžiosios Britanijos padangų gamintojas „DMACK” kviečia Lietuvos lenktynininkus pasinaudoti galimybe 2015 metų sezone varžytis su greičiausiais planetos sportininkais dalyvaujant „Drive DMACK Fiesta Trophy”. Tai unikali proga startuoti penkiuose Pasaulio Ralio Čempionato (WRC) etapuose 2015 metų sezone ir kovoti dėl pagrindinio prizo – kontrakto 2016 metams su „Drive DMACK” Pasaulio Ralio Čempionato komanda, kuri suteiks galimybę startuoti septyniuose WRC etapuose su Ford Fiesta R5 ralio automobiliu ir siekti WRC2 įskaitos Pasaulio Ralio Čempiono titulo.
„Drive DMACK Fiesta Trophy” – tai bendra padangų gamintojo „DMACK” ir gamyklinės WRC komandos „M-Sport” iniciatyva, kuria yra siekiama sukurti finansiškai prieinamą ir konkurencingą varžybų seriją, lenktynininkams norintiems išmėginti savo galimybes Pasaulio Ralio Čempionate.
Po sėkmingo ir didelio susidomėjimo sulaukusio pirmojo „Drive DMACK Fiesta Trophy” sezono 2014 metais, „DMACK” kartu su „M-Sport” tęsia šią varžybų seriją ir 2015 metais pateikdami keletą naujovių. Šiemet varžybų serijoje gali dalyvauti net 16 ekipažų, kuriems bus suteikiami vos prieš keletą dienų oficialiai pristatyti naujausi Ford Fiesta R2 ralio automobiliai su turbininiais Ford Ecoboost 1.0 litro darbinio tūrio varikliais.
Šių metų „Drive DMACK Fiesta Trophy” susidės iš šešių etapų, kurie vyks penkių WRC etapų metu – Portugalijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos ir Ispanijos, kuris dėl mišrios kelio dangos bus skaičiuojamas kaip du atskiri varžybų serijos etapai. Iš šių šešių varžybų serijos etapų penki geriausi bus skaitomi kaip įskaitiniai, taip pat bus suteikiami taškai už kiekvieną laimėtą greičio ruožą.
2014 metais „Drive DMACK” komanda ir „Drive DMACK Fiesta Trophy” įrodė, jog tai puiki galimybė iškilti jauniems ir talentingiems lenktynininkams net ir iš Baltijos šalių. 2014 metų „Drive DMACK” WRC2 komandos lenktynininkas Estas Ott Tanak po sėkmingo sezono WRC2 čempionate buvo pastebėtas „M-Sport” gamyklinės komandos ir 2015 metų sezoną pradės kaip „M-Sport” komandos vienas iš dviejų lenktynininkų sieksiančių Pasaulio Ralio Čempiono titulo. O „Drive DMACK Fiesta Trophy” nugalėtoju tapo lenktynininkas iš Estijos Sander Parn, kuris šiemet pakeis Ott Tanak „Drive DMACK” komandos sudėtyje.
„Drive DMACK Fiesta Trophy” dalyvio mokestis 2015 metų sezonui – 115 tūkst. svarų sterlingų į kurį įskaičiuotos beveik visos išlaidos susijusios su dalyvavimu penkiuose WRC etapuose: sportinis automobilis, startiniai mokesčiai, aptarnavimas varžybų metu ir kita. Dalyvio amžius nėra ribojamas. Paraiškos priimamos iki š.m. vasario 27 dienos.
Dėl išsamesnės informacijos apie „Drive DMACK Fiesta Trophy” prašome kreiptis telefonu: +370 676 22450 arba el. paštu: info@dmacktyres.lt
2015 m. sausio 11 d. mirė Selemonavičius Romualdas (1932-2015) kartingo sportininkas, automobilių sporto treneris, teisėjas, TSRS sporto meistras, pirmas kartingo sporto meistras Lietuvoje.
Lietuvos automobilių sporto federacija nuoširdžiai užjaučia šeimą bei artimuosius skaudžią netekties valandą.
R. Selemonavičiaus kūnas pašarvotas adresu: Paco.g. 4, Vilnius, Mažoji šarvojimo salė. Atsisveikinti su velioniu galima 2015.01.12 d. (pirmadienis) nuo 16:00 val. 2015.01.13 (antradienis) visą dieną. 2015.01.14 d. (trečiadienis) iki 10:00 val.
Laidojimas vyks 2015.01.14 Jurbarko rajone, Eržvilko kapinėse.
Selemonavičius Romualdas (1932 01 02 Olesina, Kuršėnų vlsč., Šiaulių apskr.) kartingo sportininkas, automobilių sporto treneris, teisėjas. TSRS sporto meistras (1968, pirmas kartingo sporto meistras Lietuvoje). I kategorijos teis. (1972). 3 išradimų (vidaus degimo variklių gamybos technologijos sr.) autorius (1980, 1981, 1983). Lietuvos išradėjų konkurso laureatas (1982). Automobilių sporto senjoras (2006). 1960 baigė Vilniaus politechnikumą ir įgijo techniko mechaniko specialybę. 1949-52 Joniškio profes. techn. m‑los mkt., 1955-57 Joniškio mašinų ir traktorių st. automechanikas, dirbtuvių vedėjas, 1959-80 Vilniaus kuro aparatūros g‑los darbininkas, pamainos meistras, technologas, vyr. technologas, cecho viršininkas, 1980-89 SSRS centrinio kuro aparatūros moksl. tyrimų i‑to Vilniaus padalinio vadovas. Vilniaus miesto deputatas (1970-76). Lietuvos apynių augintojų d‑jos pirm., Lietuvos apynių augintojų asociacijos prez. (1993-98). Sportavo 1962-71. Tr.: A. Kurdzikauskas (pirmasis), R. Kairys. 175 cm3 klasės kartingo čempionas: 6 k. Lietuvos (1962-64, 1968, 1969, 1971), 2 k. Pabaltijo (1963, 1967). 1966 SSRS kartingo vicečempionas (175 cm3 klasės). 1972-82 kartingo ir automobilių sporto treneris, 1972-95 automobilių ir motociklų sporto teisėjas. Žymiausias auklėtinis – R. Paragys (1980 ir 1981 Lietuvos žiedinių lenktynių čempionas). Teisėjavo SSRS automobilių žiedinių lenktynių čempionatuose Tbilisyje, Kijeve, Taline, Rygoje, SSRS ralio čempionate Lietuvoje. KKSD medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (1992).
2015 m. sausio 10 d. ( šeštadienį) LASF Saugaus varžybų organizavimo komitetas kviečia Saugaus varžybų organizavimo darbuotojų pareigas atliekančius teisėjus bei varžybų organizatorius ar jų atstovus į „Saugaus varžybų organizavimo ir pravedimo” seminarą, kuriame bus pristatomas 2015 m. Lietuvos automobilių sporto saugaus varžybų organizavimo reglamentas, kurio pagrindinis tikslas nurodyti oficialių automobilių sporto varžybų organizatoriams pagrindines varžybų trasų, dalyvių ir žiūrovų saugumo užtikrinimo priemones.
Seminaras vyks Kaune, Draugystės g. 19, IV praėjimas, II aukštas „Bangos energetika” konferencijų salėje. Dalyvių registracijos pradžia 10:00 val. Seminaro pradžia 11:00 val.
Informacija pasiteiravimui tel. +370 615 16238 – Romualdas Mažuolis.
