Didžiausios 2016-ųjų ralio fiestos Žemaitijoje išvakarėse, šio tarptautinio renginio spaudos centras surengė nedidelę sportininkų apklausą, kas kaip leido laiką nuo 2015-ųjų čempionato finišo iki pirmųjų testų šiais metais. Štai kaip naujam lenktynių serialui ruošėsi „Juta–Bauer Rally Team“ ekipos lyderis Vytautas Švedas:

2016-ųjų profesionalaus ralio sezonas Lietuvoje prasideda neįprastai vėlai – „Žemaitijos ralis“ bus pirmoji proga palenktyniauti savų žiūrovų akivaizdoje. Ar tokia ilga pertrauka pakoregavo jūsų ekipažo planus? Kaip dirbote siekdami optimalios sportinės formos?

Tiesą sakant, pertrauka yra tik oficialiame ralio kalendoriuje. Realiai pasirengimo šių metų lenktynių sezonui nebuvo nutrūkę ir, neskaitant trumpų žiemos atostogų, iš esmės vyko nuo pat 2015-ųjų rudens. Turiu galvoje ne tik automobilio tvarkymą. Kadangi esu atsakingas už daugelį šiais metais suburtos komandos „Juta–Bauer Rally Team“ organizacinių dalykų, tai reikia pasiutusiai daug dirbti, kad visi ekipažai (prie V. Švedo su Žilvinu Sakalausku ir Ramūno Čapkausko su Tomu Šipkausku prisijungė žiedinių lenktynių meistras Ignas Gelžinis su Žilvinu Juršiu bei Jonas Pipiras; kas Jonui talkins šturmano kėdėje kol kas nėra galutinai aišku) apskritai galėtų startuoti. Reikia rūpintis ir mechanikais, ir komandos biudžetu, ir tokiais dalykais, kaip automobilio dizainas.

Kalbant apie sportinę formą, tai tarpsezoniu su „koviniu“ automobiliu judesio iš tiesų buvo nedaug, bet galiu pasidžiaugti, kad su fizinio pasirengimo treneriais paruoštą treniruočių planą realizavau praktiškai nedarydamas sau jokių nuolaidų. Spjaunu triskart per kairį petį, bet kas yra stuburo skausmai baigiu pamiršti.

Ar skiriasi pasiruošimo varžyboms algoritmas priklausomai nuo to, kur vyksta čempionato etapas: Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Latvijoje? Kokius specifinius „Žemaitijos ralio“ bruožus išsiskirtumėte?

Specifiniu gruntu, reikalaujančiu tam tikrų automobilio pakabos reguliavimo korekcijų  Lietuvoje išsiskiria tik Dzūkija. Kitur – Aukštaitijoje ir Žemaitijoje – sąlygos gana panašios. Abiejuose regionuose yra tokių žvyrkelių, kuriuos galima laikyti klasikinio ralio etalonu.    Man asmeniškai šiek tiek labiau patinka Žemaitija. Čia greičio ruožai ne taip agresyviai laužo techniką, keliuose mažiau duobių, „piktų“ medžių šaknų ar judėjimo trajektorijoje įsiraususių akmenų.

Kuriais metais „Žemaitijos ralyje“ pasiektais rezultatais ar įgyta patirtimi džiaugiatės labiausiai? Kas labiausiai džiugina ir kas labiausiai neramina šiųmetinio ralio išvakarėse? Kokius tikslus sau keliate?

„Žemaitijos ralyje“ penkis kartus pavyko iškovoti pergalę bendroje įskaitoje, tai iš esmės visi prisiminimai su čia rengiamomis varžybomis labai smagūs. „Rūgštu“ buvo tik pernai, kad pačio pirmojo greičio ruožo starte nusukom galinį pusašį, todėl net teoriškai negalėjom būti konkurencingi, nes realiai važiavom tarsi su priekine ašimi varomu automobiliu. Labai tikiuosi, kad šiais metais išvengsim panašių bėdų ir būsim maksimaliai greiti.

„Žemaitijos ralis 2016“ bus bendras Lietuvos – Latvijos čempionatų etapas. Ar sekate, kas vyksta Latvijos ralio meistrų stovykloje? Kurį „braliuką“ laikote savo konkurentu?

Be abejonės domiuosi, kas vyksta kaimynų padangėje, nes su daugeliu Latvijos sportininkų esam seni pažįstami ir neblogi bičiuliai. Didžiausią įspūdį daro tai, ką ten išdarinėja Janis Vorobjovs. Būdamas veteranu jis vis dar diktuoja greičio madas ir dažnai lenkia varžovus, važiuojančius su dešimteriopai brangesne technika. Jei pavyks Janį įveikti – būsiu žiauriai patenkintas.

Latvijos čempiono titulo šiais metais siekia Suomijos ralio vunderkindas Kale Rovanpera. Kas iš Lietuvos jaunųjų ralio talentų galėtų mesti jam iššūkį?

Tiesą sakant, jei Kale Rovanpera iš tiesų atvažiuos lenktyniauti į „Žemaitijos ralį“, tai vien dėl to bus verta keliauti į Kelmę. Akivaizdu, kad šitas vaikinukas apdovanotas neeiliniu talentu ir kad labai greitai jis bus vienas realiausių pretendentų kovojant dėl WRC karūnos. Tiesiog jo atveju visos svariausios aplinkybės – aplinka kurioje augo, iš tėvo paveldėti gebėjimai bei anksti gautos pamokos, geras technikos paruošimas ir reikiamas finansinis pamatas – yra vienoje vietoje. Kale  šiomis likimo dovanomis naudojasi itin sėkmingai ir labai sparčiai tobulėja. Jį jau dabar nė trupučio „nepersūdant“ galima drąsiai vadinti žvaigžde.

Gaila, tačiau Lietuvoje kol kas nieko panašaus neturime.

(Organizatorių pastaba: Kalle Rovanpera organizatoriams kelis kartus patvirtino, kad tikrai dalyvaus „Žemaitijos ralyje 2016“)

Už kurio „Žemaitijos ralyje“ startuosiančio ekipažo pergalę statytumėte didžiausią sumą jei būtų surengtas totalizatorius? T. y. turi daugiausia galimybių laimėti bendroje įskaitoje, automobilių visais keturiais varančiais ratais ir varomų viena ašimi?

Labai tikiuosi, kad šįkart mūsų su Žilvinu ekipažas pateisins lažybininkų lūkesčius. Kita vertus, šiuo metu pirmajame bendros įskaitos dešimtuke tiek „aštrių“ pilotų, kad prašauti su prognozėmis itin paprasta. Labai panašias galimybes laimėti turi ir Martynas Samsonas, ir Vaidotas Žala, ir Martynas Samuitis, ir Janis Vorobjovs, ir Benediktas Vanagas, ir Giedrius Notkus, ir Ramūnas Čapkauskas.

Lietuvos ralio čempioną Vytautą Švedą turėsite galimybę savo akimis pamatyti greičio ruožuose jau birželio 17 – 18 dienomis bendrame Lietuvos ir Latvijos ralio čempionato etape „Žemaitijos ralis 2016“. Bilietus į varžybas galite įsigyti jau šiandien „Tiketa“ kasose.

Kalle Rovanpera. Šio 15-os metų vaikinuko iš Juveskiulės vardas pastaruoju metu Lietuvos ralio gerbėjų lūpose skamba dažniau, nei dievobaimingose šeimose popiežiaus Pranciškaus. Tai nesunkiai paaiškinama: gyvai stebėti besiformuojančią naują ir itin ryškią žvaigždę automobilių sporto galaktikoje pasitaiko taip pat retai, kaip pamatyti dvigubą vaivorykštę, žaibą be griaustinio ar panašią gamtos keistenybę. Ralio pasaulio senbuviai vienbalsiai teigia, kad Kalle – jei tik nenutiks kokių nors kataklizmų – artimiausioje ateityje bus vienas WRC lyderių, nes šio vaikinuko atveju talentas, norai ir galimybės sudaro vieną visumą.

„N40-Egzotika“ ralio komanda pabandė panagrinėti dar vieną Kalle greičio dedamąją – Rovanperų giminės genus. Interviu mums sutiko duoti K.  Rovanpera tėvas, legendinis pilotas  Harris Rovanpera.

Nuo 1977 m., kai  Pasaulio ralio čempionatuose pradėta skaičiuoti asmeninė pilotų įskaita , WRC 14 kartų laimėjo pilotai iš Suomijos. Atmetus statistiką „iškraipančius“ fenomenalius Sebastiano Loebo rezultatus, akivaizdu, kad toks Suomijos lenktynininkų dominavimas nėra atsitiktinumas. Kaip Jūs taip paaiškintumėte?

Iš tiesų mes turime sukaupę didžiulę patirtį autosporte, taip pat suomių mentalitetas yra tinkamas raliui. Suomijoje ralis patenka į pačių populiariausių sporto šakų trejetuką.

Ar egzistuoja toks dalykas, kaip suomiška ralio mokykla? 

Nežinau ar toks apibūdinimas tikslus. Be abejonės Suomijoje yra daug specializuotų sportinio stiliaus vairavimo mokyklų bei klubų, tačiau vargu ar gerą automobilio valdymą galima vadinti „suomišku“. Tai universalūs dalykai, neturintys nacionalinio atspalvio.

Kada ir kaip jūsų šalyje pradedami mokyti vairavimo meno būsimieji ralio meistrai?

Dažniausiai vairuotojai jau nuo mažų dienų pradeda važinėti laukais ir ledu standartinėmis mašinomis tik po to jie persėda į ralio automobilius.

Kokią įtaką vairavimo kultūrai Suomijoje turi jūsų šalies reljefas, gruntas, šiaurietiškas klimatas? 

Daug kas Suomijos regioninius kelius vadina sudėtingiausiais žvyro keliais pasaulyje. Tačiau ralio žmonėms tokie keliai yra patys geriausi. Suomija ideali šalis raliui.

Techninės sporto šakos yra labai brangios. Kaip formuojami ralio komandų biudžetai Suomijoje? Ar jūsų pilotai gali pasigirti  valstybės parama – pvz., kokiomis nors mokesčių lengvatomis įsigyjant sportinius automobilius ar detales?

Manau, kad čia nėra nieko išskiritnio. Pradedantys lenktynininkai dažniausiai važiuoja naudodami asmeninius pinigus. Tie, kurie dirba ilgai, kantriai ir sėkmingai anksčiau ar vėliau susiranda rėmėjų.

Ar įmanoma „atpiginti“ ralį? Kokius receptus patartumėte išbandyti ir iš ko pasimokyti Lietuvos automobilių sporto bendruomenei? 

Suomijoje populiarios ralio klasės, kuriose varžomasi visiškai standartiniais automobiliais. Ko gero  tai yra vienintelis būdas padaryti šį sportą pigesniu.

Šiemet jūsų sūnus startuoja Latvijos ralio čempionate, kurio vienas etapų vyks Lietuvoje. Ar Kalle planuoja dalyvauti „Rally Žemaitija 2016“?

Tikrai taip – Kalle važiuos visuose Latvijos ralio čempionato etapuose.

Kol kas Kalle Latvijos ralio čempionate demonstruoja išskirtinai gerus rezultatus. Kai jūs pats tai paaiškintumėte: paveldėtais „ralio genais“, sėkme, geru automobiliu, profesionalia komanda?

Viskas gerokai paprasčiau – Kalle rezultatus lemia įgūdžiai, kurie gimsta sistemingose ir sunkiose treniruotėse.

Kaip manote, ar suteikus visas galimybes jaunuoliui pradėti sportuoti nuo mažens įmanoma iš esmės bet kurį žmogų paversti pasaulinio lygio ralio meistru, ar tam reikia kitų, išskirtinų savybių?

Vargu ar tai realu. Vairuotojas turi būti iš prigimties talentingas tiek, kad galėtų važiuoti pasaulio čempionate.

Lietuvos ralio čempionate 2015 m. vienas mūsiškių sportininkų ekipažas važiavo „Škoda S2000“, kurį šiais metais iškeitė į  „Škoda R5“, kaip geriau tinkamą Lietuvos bei Latvijos ralio trasoms. Spėjame, kad jūsų sūnus taip pat galėtų rinktis tokį modelį, tačiau sėkmingai lenktyniauja su „Škoda S2000“. Kokia tokio pasirinkimo logika?

Latvija ir Lietuva turi labai greitus greičio ruožus, todėl S2000 iš tiesų nėra geriausias pasirinkimas šioms trasoms. Mes pasirinkome šį automobilį dėl jo patikimumo, nes dėl to važiuoti su juo yra pakankamai pigu, nors techniškai jis yra gana arti WRC automobilių. Be to, rezultatai rodo, kad ir su tokia technika galima būti konkurencingais.

Jūsų sūnui „gresia“ tapti jauniausiu visų laikų Latvijos ralio čempionu. Kokius tikslus jis kelia pats sau?

Dalyvaudami lenktynėse Latvijoje Kalle visų pirmą stengiasi kuo daugiau išmokti ir įgyti įvairiapusės patirties. Iš esmės tai labai gera treniruotė ateičiai. Kokia jis bus padaugės aiškumo po sulaukus šio sezono rezultatų.

Jūsų manymu, nuo kokio ralio automobilio turėtų pradėti pradedantysis ralio sportininkas: varomu priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais?

Aš rekomenduočiau pradėti mokytis mašina, turinčią priekinius varančiuosius ratus.

INFO BOX:

Kalle tėvo Harri Rovanpera vizitinė kortelė:

Harri Rovanpera gimė 1966 balandžio 8 dieną pasaulio ralio sostine vadinamame Juveskiule mieste. Automobiliais Harri domėjosi nuo pat vaikystės, o savarankiškai vairuoti išmoko sulaukęs 10 metų. Visgi rimtai treniruotis ir ruoštis ralio varžyboms jis pradėjo sąlyginai vėlai – sulaukęs 22, nuo 1989-ųjų. Suomijos čempionu Harris tapo po šešerių metų (1995 m.), vairuodamas „Opel Astra GSi 16“.

Sulaukęs pripažinimo gimtinėje, H. Rovanpera išbandė jėgas senas ir turtingas ralio tradicijas turinčioje Didžiosjoje Britanijoje. Čia jau po pirmojo sezono talentingas suomis šventė pergalė viename etapų (Perth Scottish Rally) ir sulaukė pasiūlymo tapti gamyklinės „Seat“ ralio komandos pilotu.  1997 ir 1998 metais vairuodamas „SEAT Ibiza Gti“ Harris tapo Pasaulio čempionu F2 klasėje.

2001 – 2004 metais  H. Rovanpera buvo „Peugeot“ gamyklinės komandos nariu, laimėjo Švedijos ralį (tai vienintelė pergalė WRC; iš viso Harri startavo 111 WRC etapų ir 15 kartų užėmė prizines vietas), o galutinėje įskaitoje liko penktas.

2005 – 2006 sezoną suomis atstovavo „Mitsubishi“ ir WRC rikuotėje užėmė 7 vietą. Šiam japonų gamintojui pasitraukus iš Pasaulio ralio čempionato, Harris kurį laiką vairavo „Škoda Fabia WRC“. Deja, šis automobilis neleido konkuruoti su pirmenybių lyderiais, todėl po 2006-ųjų H. Rovanpera iš didžiojo sporto pasitraukė.

Vėliau keletą metų H. Rovanpera startavo ralio kroso varžybose bei ralio reiduose.

Jaunąjį ralio pasaulio talentą Kalle Rovanpera turėsite galimybę savo akimis pamatyti greičio ruožuose jau birželio 17 – 18 dienomis bendrame Lietuvos ir Latvijos ralio čempionato etape „Žemaitijos ralis 2016“. Bilietus į varžybas galite įsigyti jau šiandien „Tiketa“ kasose.

Tekstas: Renaldo Gabarto, N40 vyrų autoklubas