Pirmą kartą Baltijos šalių istorijoje ralio lenktynininkai bus „karūnuoti” asfalto karaliaus vardais – organizatoriai įsteigė prestižinę „King of Baltic Tarmac” taurę.
Trijų šalių ralio festivalis „300 Lakes Rally” visada garsėjo savo asfaltiniais greičio ruožais, o šiemet tokių bus beveik pusė. Tai yra unikali galimybė, kurią sukurti gali tik tokiais keliais turtingas Zarasų regionas. Niekur kitur Baltijos šalyse lenktynininkai tokios galimybės neturi ir paprastai absoliučiai didžiąją ralio trasos dalį važiuoja žvyro danga.
Trijų šalių ralio festivalio organizatoriaus “Autosporto projektai” atstovė Neringa Simson papasakojo daugiau apie “King of Baltic Tarmac” idėją: “Taurei suteiktas skambus pavadinimas atspindi ne tik mūsų pasididžiavimą jos unikalumu bei prestižu, bet ir greičiausių Baltijos šalių sportininkų susidomėjimą tapti pirmaisiais tokios taurės laimėtojais. Apskritai, idėja kilo patiems sportininkams ir tai jie kreipėsi į mus su siūlymu įsteigti tokią taurę. Natūralu, nes tokio kiekio asfalto kilometrų nėra nė vienose ralio varžybose ne tik Baltijos, bet ir Skandinavijos šalyse. Tiesiog nusprendėme įvertinti sportininkus, nugalėsiančius šioje unikalioje trasoje, atskiru apdovanojimu, nes jie tikrai to nusipelno.”
Beje, įdomumo dėlei, didžioji dalis vakarinėje Europos dalyje vykstančių ralių vyksta ant asfalto. Tad sportininkams, siekiantiems ateityje kovoti aukštesniame tarptautiniame lygyje, patirtis Zarasuose bus labai vertinga. Tokiuose Europos raliuose automobiliai naudoja asfaltinę pakabą ir padangas. „300 Lakes Rally” metu visgi bus leidžiamos tik žvyrui skirtos padangos, nes kitaip komandoms labai išbrangtų pasiruošimas. Tačau žiūrovams tai bus ne mažiau įdomu, nes automobiliai daugiau slidinės posūkiuose, nebijos nuo asfalto užvažiuoti ant kelkraščių ir kai kur drąsiau kirsti posūkius.
Asfaltinių greičio ruožų kulminacija, kaip ir kiekvienais metais, bus garsusis „Stelmužės” kelias. Paprastai šis greičio ruožas sulaukia ir gausiausio žiūrovų dėmesio.
Žemiau pateikiame, kurie sportininkai yra nugalėję šiame unikaliame kelyje, kurio finišas yra prie seniausio Lietuvos ąžuolo.
Birželio 29 dieną Druskininkų kempinge prasidės 2016 m. Lietuvos automobilių bekelės lenktynių čempionato ir taurės I-asis etapas bekelės maratonas „4×4 perimetras“.
Ką tik finišavos didžiausia Lietuvoje 2016 m. ralio fiesta “Žemaitijos ralis 2016”, o jau liepos 16 dieną netoli Šiaulių esančių Kurtuvėnų apylinkėse vyks Lietuvos ralio sprinto čempionato ir Latvijos ralio sprinto čempionato 4-ųjų etapų ralio lenktynės “Kurtuvėnai 2016″. Jas organizuoja sporto klubas „Rally 4 Fun“. Tai pirmas tokio lygio renginys, kurį imasi organizuoti ši ralio entuziastų komanda vedina lenktynininko Eugenijaus Andrulio.
Rally sprint “Kurtuvėnai 2016” tai 8 greičio ruožai, kurie drieksis tik žvyriniais kelias, bendras greičio ruožų ilgis – kiek daugiau nei 50 km. Sportininkai du greičio ruožus turės įveikti po du kartus, du – po vieną kartą, o dalis 6 ir 8 greičio ruožų trasų – kartosis, tačiau ruožai nebus identiški.
Ralį “Kurtuvėnai 2016” organizuoja sporto klubas “Rally 4 Fun”, kurio prezidentas jūs esate. Papasakokite plačiau, koks tai renginys?
Rali sprintas yra klasikinis ralis, tik sprinte sportininkai važiuoja mažiau kilometrų nei ralio varžybose. Pats Lietuvos ralio sprinto čempionatas savo istoriją pradėjo vos prieš kelerius metus, bet jis visuomet būdavo jungiamas prie Lietuvos ralio čempionato A lygos kur sprint dalyviai tiesiog įveigdavo dalį tų pačių trasų kaip ir čempionato dalyviai. Šiemet Lietuvos automobilių sporto federacijos sprendimu pirmieji metai, kai šie du čempionatai yra vienas nuo kito atskirti. Kadangi „Kurtuvėnai 2016“ tai ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos rali sprinto čempionato etapas, tai dalyvių čia nusimato tikrai nemažai ir tikrai stiprių. Todėl čia bus į ką žiūrovams paganyti akis, o sportininkams bus su kuo konkuruoti.
Eugenijau, pats ne tik organizuojate ketvirtąjį 2016-ųjų Lietuvos ralio sprinto čempionato etapą, bet esate ir aktyvus varžybų dalyvis, sėsiantis prie automobilio vairo. Atskleiskite, kas sunkiausia imantis atsakomybės suorganizuoti tokį masinį auto sporto renginį?
Sunkiausia yra susirinkti reikalingą biudžetą. Kainuoja viskas, pradedant žiūrovų bei ralio dalyvių saugumo užtikrinimu, visos raliui reikalingos infrastruktūros įrengimu ir kelių remontu pasibaigus raliui. Viskas kainuoja, o verslas lėšomis nesišvaisto, todėl reikia įdėti daug mūsų klubo lėšų, daug dirbti ir stengtis, kad po metų kitų, verslas supras ralio svarbą Lietuvos gyvenime ir geranoriškai prisidės prie renginių organizavimo. Čia kaip liaudis sako, „lazda turi du galus“, kol nėra rėmėjo, sunku surengti kokybišką renginį, kol nesurengsi kokybiško renginio, nebus rėmėjo. Iš visų jiegų stengemės suorganizuoti tikrą šventę, o ne tik paprastą pasivažinėjimą o po jo taurių ir diplomų išsidalijimą.
Kiek dalyvių, žiūrovų planuojate sulaukti?
Kadangi renginys nemokamas, ar daug bus žiūrovų, priklausys nuo oro. Jei oras bus geras, manau, kad Kurtuvėnai sulauks kelių tūkstančių ralio entuziastų armijos iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Na o varžybose dalyvauti planuoja per 5 dešimtys ekipažų.
Ralis, kaip sportas, ar tai lietuviams įdomus?
Žiūrovas dažniausiai pats neatsiranda, jį reikia ugdyti. Jei visus ralio etapus rodytų per televiziją, taip kaip krepšinį ar futbolą, žiūrovų žinoma būtų daugiau. Kita vertus, ralis vis tiek turi savo žiūrovą, tą mūsų pačių gretose vadinamą benzingalvį, ir bent jau man žinoma statistika skelbia, kad auto sportas yra trečia sporto šaka pagal populiarumą Lietuvoje po krepšinio ir futbolo. Tik va auto sportas yra labai plati sąvoka, tai ir žiedas, rally reidas (Dakaro maratonas) ir krosas ir žinoma viso auto sporto motina – klasikinis ralis. Mūsų žmonės dažnai neskiria kardinaliai skirtingų auto sporto šakų, bet mes visi – ralio mylėtojai, stengėmės papasakoti ką gi mes čia veikiame ir kuo tai įdomu. Prie to kiek vangiai, bet vis daugiau ir daugiau prisideda mūsų žiniasklaida. Dar prieš kelis metus niekas nerašė ir nerodė ralio, šiandien jau „Žemaitijos ralį“ galima buvo stebėti gyvai per DelfiTV, o ir rašoma gerokai daugiau apie šią sporto šaką. Žodžiu populiarėja ralis. Tiesa, ralį reikia mokėti žiūrėti, nes atvykus į vietą kur patogu privažiuoti automobiliu, bet kurioje mažai ralio veiksmo, pro šalį pralekiantys automobiliai didelio įspūdžio nepalieka, todėl reikia daug dėmesio skirti rekomendacijoms kur žiūrėti ralį, ten bus tikrai įdomiau.
Visi kas neabejingas automobiliui ir greičiui laukiami liepos 16 d. Šiaulių apylinkėse vyksiančiose rali sprinto varžybose „Kurtuvėnai 2016“, renginys žiūrovams nemokamas.
Dvi dienas vykęs šiųmetinis „Žemaitijos ralis“ išpildė visus įmanomus publikos lūkesčius: norėję „stogų“ matė beprotišką Giedriaus Firanto skrydį, viesulu genėjusį šalikelėje augusius medžius. Į Kelmės kraštą keliavę stebėti, kaip ralio vunderkindai paneiginėja fizikos mokslo tiesas, turėjo progos ploti pasiutusiai greitai erdvę skrodžiančio Martyno Samuičio ir Mindaugo Varžos duetui. Tačiau bene įdomiausias dalykas, kurį padovanojo didžiausia 2016-ųjų ralio fiesta – galimybė palyginti mūsiškių sportininkų ir WRC parako uosčiusių pasaulinio lygio pilotų gebėjimus.
Ralio vunderkindu vadinamas penkiolikmetis Kalle Rovanpera ir 25 metų švedas Pontus Tidemanas (WRC čempionate savo įskaitoje užimantis trečią vietą) pilotavę identiškus „Škoda Fabia R5“ automobilius, ne tik tapo ralio puošmena, bet ir pasufleravo atsakymą į vieną itin svarbų klausimą: ar keletą kartų pigesnė nacionalinės L8 klasės technika nėra … pernelyg greita? T. y. ar pasinaudojus laisve modifikuoti senus lenktyninius automobilius auksarankiai meistrai nenužudė sportinės intrigos? Juk jei maždaug 50 tūkst. eurų kainuojančio savadarbio bolido negali pasivyti 200 tūkst. kainuojantis „fabrikinė“ mašina – kokia prasmė investuoti TOKIUS pinigus?
Diskutuojant apie šiuos dalykus daug iečių buvo sulaužyta praėjusių metų rudenį, kai ralio bendruomenė skilo į dvi stovyklas: vieni ragino pažaboti nacionalinę L8 klasę numatant papildomus techninius reikalavimus, kiti – tam priešinosi ir retoriškai klausė, kiek komandų surinks biudžetus, leidžiančius sėsti prie tarptautinės klasės automobilio vairo? Kiek pilotų galės už vieną „greitą“ kilometrą mokėti maždaug po 100 eurų, kai tas pats atstumas su L8 atsieina 20 eurų? Ar nenutiks taip, kad nacionalinę klasę paskelbus „už čempionato ribų“, šachmatų varžybas stebėti bus įdomiau nei kovas ralio trasose?
Tačiau tai kas dvi dienas vyko Kelmės apylinkėse gerokai susilpnino puikiais vadybos gebėjimais pasigirti galinčių komandų argumentus: greičiausias mūsiškis su L8 klasės automobiliu – Vaidotas Žala – nugalėtoju tapusiam P. Tidemanui pralaimėjo beveik 2 minutes. Taip nutiko nepaisant fakto, kad „Žemaitijos ralyje“ daug itin greitų atkarpų, kuriose mašinos skrieja tokiu tempu, kokį tik sugeba generuoti jų varikliai, ir kad Vaidotui pastaraisiais metais niekaip nepriklijuosi „atsargiai“ ar „lėtai“ važiuojančio piloto etiketės.
„Po regrupingo teko važiuoti paskui K. Rovanperą ir P. Tidemaną trajektorijomis, kurias jie nupiešė savo mašinų padangomis. Pirmas dalykas, kurį supratau, ir kuris labai nustebino – stabdymo taškai. Aš su savo automobiliu esu priverstas stabdžių pedalą į grindis įspausti bent dvigubai anksčiau, nes priešingu atveju niekaip netilpčiau į posūkį“, – prisipažino V. Žala.
LASF viceprezidentas ir technikus guru Jonas Dereškevičius šiuos dalykus paaiškino paprastai: „Škoda Fabia R5“ leidžia važiuoti visiškai kitaip – tiesiog nuo vienos posūkio viršūnės nusitaikius į kitą posūkio viršūnę, kitką sutvarkyti paliekant sudėtingam transmisijos mechanizmui. Šie automobiliai vienareikšmiškai manevringesni, lengviau valdomi, lengvesni ir todėl greitesni, nepaisant silpnesnio variklio.
Vienintelis klausimas – ar būtų „Škoda Fabia R5“ atakas atlaikęs Martynas Samsonas su jo konstruotu „BMW M3X“, jei antrąją lenktynių dieną nebūtų subyrėjęs šios „raketos“ priekinis reduktorius. Du su puse greičio ruožo važiavę turėdami vien galinius varančiuosius ratus. M. Samsonas su M. Varža į priekį praleido ne tik abu skandinavų ekipažus, bet ir pustuzinį varžovų iš Latvijos ir Lietuvos, o iki finišo nors ir pakilo iki 5 vietos bendroje įskaitoje, P. Tidemanui pralaimėjo daugiau nei 3 su puse minutės.
„Utenoje pagamintas „BMW M3X“ iš tiesų atrodo labai greitas, tačiau esu tikras, kad tas greitis įmanomas tik tuomet, kai prie jo vairo sėdi pats Martynas. Jis ir ankstesniais metais važiuodavo įspūdingu tempu, tačiau aukštų rezultatų nepasiekdavo dėl nuolat persekiojusių gedimų. Išsprendus patikimumo problemas – atsirado rezultatai. Be to, jų su Mindaugu ekipažas subrendo ir nebedaro žmogiškų klaidų“, – pastebėjo J. Dereškevičius.
Kalbinti „Žemaitijos ralio“ dalyviai taip pat pripažino, kad M. Samsonas net važiuodamas su žoliapjove greičiausiai būtų sunkiai pavejamas daugumai varžovų, todėl baksnoti į jo „pernelyg greitą“ automobilį nėra korektiška.
„Buvo progų pabendrauti su P. Tidemanu. Jis patikino, kad „Žemaitijos ralyje“ važiavo treniruočių režimu ir stengėsi perprasti mūsų regiono kelių specifiką, nes po poros savaičių startuos Lenkijoje vyksiančiame WRC etape. T. y. jis tikrai turėjo nemažą greičio rezervą ir, drįstu spėti, būtų aplenkęs Martyną. Manau kad visa Lietuvos ralio bendruomenė gavo labai vertingos informacijos apie automobilių technines galimybes ir diskusijos dėl L8 klasės „sulėtinimo“ ateityje bus kur kas produktyvesnės“, – vylėsi J. Dereškevičius.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos ralio čempionate startuojantis latvis Janis Vorobjovs, vairuojantis savadarbį „Mitsubishi Mirage“. Jo automobiliukas taip pat priskiriamas L8 klasei, taip pat yra velniškai greitas ir nepadoriai pigus.
„Vienos varžybos su tokio lygio technika, kaip „Škoda Fabia R5“, kainuoja apie 50 tūkst. eurų – maždaug tiek kiek pusės metų mūsų komandos biudžetas. Suomijoje, Švedijoje ar bet kurioje kitoje turtingoje šalyje talentingiems pilotams ar profesionaliai dirbantiems jų vadybininkams surinkti tokius pinigus greičiausiai nėra pernelyg sudėtinga. Tačiau tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje tai sau leisti galinčius sportininkus ko gero galima suskaičiuoti ant pirštų. Be abejonės, sąlygas reikia sudaryti visiems vienodas, bet taip riboti L8 galimybes, kad nugalėtoją lemtų turimas biudžetas – irgi nėra sąžininga. Dabartinėmis sąlygomis ralio čempionatas bus kur kas įdomesnis, jei jame startuos daug panašaus pajėgumo mašinų. Ralis ir šiaip yra velniškai brangus, todėl stengtis, kad jis dar labiau pabrangtų tiesiog neprotinga. Juk niekas nevažiuos žiūrėti, kaip tarpusavyje varžosi trys ar keturios „teisingos“ R5 klasės mašinos“, – samprotavo J. Vorobjovs.
Svečias iš Latvijos prasitarė, kad galėtų parūpinti tokių „Mitsubishi Mirage“ mašinų, kokią vairuoja pats, iš esmės visiems norintiems. Lygiai, kaip ir „Samsonas Motorsport“ komanda pagaminti panašių į greitąjį „BMW M3X“ aparatų.
„Nors nepasiekėm tokių rezultatų, apie kuriuos svajojom, visgi mes su Martynu esame labai patenkinti įrodę, kad pačių pasigamintu automobiliu galim konkuruoti su pasaulinio lygio technika. Ko gero tuo reikėtų džiaugtis, tačiau lietuviškas mentalitetas lemia, kad daugiau energijos eikvojama debatams, kaip greitą ir pigią mašiną padaryti lėtesne ir brangesne“, – konstatavo M. Varža.
Saugumas automobilių sporte išlieka vienu iš svarbiausiu FIA prioritetų, todėl prieš ketinant dalyvauti ralio varžybose rekomenduojama peržiūrėti šią FIA parengtą filmuotą medžiagą:
Šeštadienio vakarą Kelmėje pasibaigė ketvirtasis 2016 mertų Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas. Dėl nepalankios žiemos du pirmieji etapai, planuoti Lietuvoje ir Estijoje, neįvyko, gegužę lenktynininkai varžėsi Latvijoje, tad „Žemaitijos“ ralis tapo pirmuoju pasirodymu prieš gausią vietos auditoriją.
Daugiau nei 50 ekipažų prie starto linijos, pusė lenktynininkų pasirinko galingus 4 ratais varomus automobilius – tokio dalyvių parko šalies ralio gerbėjai nebuvo matę jau senokai. Maža to, į lenktynes Kelmės apylinkėse atvyko WRC čempionate dalyvaujantis švedas Pontus Tidemanas – šis sportininkas pasaulio čempionato WRC2 įskaitoje kol kas užima ketvirtą vietą ir neslėpė, jog jo tikslas – gerai pasitreniruoti greitose Žemaitijos žvyro trasose, nes po dviejų savaičių jo laukia pasaulio čempionato etapas Lenkijoje.
„Škoda Fabia R5“ pasirinkęs 25 metų svečias buvo ne vienintelis tokios technikos vairuotojas. 15-metis suomis Kalle Rovanpera kol kas į platesnius ralio vandenis nelinkęs plaukti, jo šių metų prioritetas – Latvijos čempionatas. O kadangi ralis „Žemaitija“ buvo įtrauktas ir Latvijos čempionato kalendorių, kylanti Suomijos ralio žvaigždutė kovojo dėl svarbių taškų kaimyninės šalies ralio čempionate.
Abiem „Škoda“ vairuotojams rimčiausią iššūkį buvo pasirengęs mesti Martyno Samsono ir Mindaugo Varžos ekipažas. Tačiau jų BMW M3X automobilis šeštadienio ryte susidūrė su problemomis: „BMW Motorsport“ originali detalė neatlaikė“ – taip gedimą komentavo M. Samsonas. Keturiais ratais varomas unikalus automobilis tapo varomas tik užpakaline ašimi, tad per tris šeštadienio ryto greičio ruožus buvę lyderiai prarado beveik dvi minutes ir pasitraukė iš pirmos vietos. Maža to, servise mechanikai per nustatytą laiką nespėjo gedimo sutvarkyti, tad ekipažui už vėlavimą į startą buvo skirta dar ir 90 sekundžių bauda.
Tačiau po remonto ekipažas rankų nenuleido ir vėl pamėgino vytis nutolusius varžovus. Galutinėje įskaitoje M. Samsonas finišavo penktas, o Lietuvos čempionate jam atiteko trečia vieta.
Tonio Gardemeisterio globojamų svečių iš Švedijos ir Suomijos ginčą laimėjo labiau patyręs P. Tidemanas. Tiksliau sakant, K. Rovanpera pats suklydo, septintame ralio greičio ruože prarado beveik 20 sekundžių ir turėjo susitaikyti au antrąja vieta. Tiesa, Latvijos čempionato įskaitoje K. Rovanperos ekipažas nugalėjo.
„Džiaugiuosi pergale. Man labai patiko Žemaitijos keliai – tai puiki vieta treniruotei, labai maloniai nustebino ralio organizacija, infrastruktūra. Važiavau savo tempu, stengiausi neperžengti rizikos ribos. Tačiau to tempo pakako – Kalle buvo rimtas varžovas, tačiau jo klaida man leido laimėti. Su malonumu čia dar sugrįžčiau“, – po pergalingo finišo Žemaitijoje sakė P. Tidemanas.
Kol svečiai kovojo dėl pačių aukščiausių vietų, atkakli kova vyko ir Lietuvos čempionato įskaitoje. Dėl variklio gedimo šeštadienį iš varžybų pasitraukė Ramūnas Čapkauskas, po avarijos tik žiūrovo vaidmuo liko Martynui Samuičiui, pirmą dieną permirkusioje pievoje daug laiko praradęs Deividas Jocius į aukštas vietas irgi nebepretendavo, Giedrius Notkus dar penktadienį apgadino savo automobilį.
„Mes tikrai darėme klaidų. Jautėme, kad senokai nesame važiavę lenktyniniu tempu. Nes Talsi ralyje mes anksti pasitraukėme, todėl lenktynės Žemaitijoje buvo pirmas rimtas išmėginimas po pernai spalį vykusio Druskininkų ralio. Jeigu kiti Lietuvos čempionato dalyviai nebūtų susidūrę su rimtesnėmis problemomis, vargu ar dabar galėtume džiaugtis. Tačiau tikrai smagu, kad vėl esame pirmi Lietuvos čempionate. O pavyti „Škoda Fabia R5“ važiavusius svečius – nerealu, jų technika – visai kito lygio. Važiuodamas jiems iš paskos, mačiau jų trajektorijas, stabdymo pėdsakus – mūsų „Mitsubishi“ tikrai būtų išlėkęs iš trasos, jei būtume stabdę nuo tų žymų“, – juokavo Vaidotas Žala. Jis ir jo brolis Žygimantas bendroje ralio įskaitoje užėmė 3-ią vietą, nuo nugalėtojo atsiliko beveik 2 minutėmis, tačiau Lietuvos čempionato įskaitoje būtent brolių ekipažas buvo greičiausias.
Antrą vietą Lietuvos čempionate užėmė 2015 m. „Žemaitijos“ ralio nugalėtojai – latviai Janis Vorobjovas ir Andris Malniekas („Mitsubishi Mirage“), iki trečios vietos šalies čempionate pakilo M. Samsono ekipažas. Būtent jis ir bus Lietuvos čempionato lyderiu iki 300 ežerų ralio Zarasų apylinkėse, vyksiančio rugpjūčio mėnesį.
LRČ2 įskaitoje nugalėjo Gintautas Šlepikas ir Audrius Pivoras („Mitsubishi Lancer EVO X“, 8 vieta bendroje įskaitoje).
Tarp 2WD techniką pasirinkusių ekipažų kova irgi vyko iki pat finišo. Vienu favoritų vadinamas Giedriaus Firanto ekipažas šį ralį prisimins ilgai – jų BMW M3 „stogas“ buvo vienas įspūdingiausių, tad automobilį kitoms lenktynėms teks rimtai remontuoti. O greičiausiu 2WD įskaitos (ir LRČ4 klasės) ekipažu tapo Egidijus Valeiša ir Povilas Reisas. BMW M3 važiavę sportininkai bendroje įskaitoje finišo liniją kirto 12-i.
LRČ3 įskaitoje nugalėjo Jonas Pipiras ir Ričardas Baubinas („Ford Fiesta“), LRČ5 – Tomas Mickus ir Vytis Pauliukonis („Honda Civic“).
Komandų įskaitoje pergalę šventė „N40-Egzotikos“ lenktynininkai.
