Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Ralio komitetas pristato viziją, kaip kitame sezone atrodys aukščiausioji ralio lyga – Lietuvos ralio čempionatas. Tai neabejotinai pati populiariausia ir daugiausiai aptariama varžybų serija. Komiteto narių teigimu, šiam reglamento projektui paruošti reikėjo ypatingai daug dėmesio bei darbo, todėl jis pristatomas paskutinis iš visų trijų lygų. Drauge tai suteikia galimybę sulaukti daugiau atsiliepimų ir apie kitų lygų reglamentus, publikuotus anksčiau.

Tarp svarbiausių naujovių 2017 metų Lietuvos ralio čempionate: ilgalaikės strategijos sukūrimas, sportininkų išlaidų taupymas, dalyvių pritraukimo planas bei daugelis kitų šiandieniam Lietuvos automobilių sportui svarbių sprendimų. Nors sezono eigoje sporto bendruomenėje pasigirdo siūlymų keisti techninius reikalavimus, šioje srityje nebus jokių revoliucinių pakeitimų. Anot LASF Ralio komiteto pirmininko Mario Simson, užuot bandžius sulyginti dalyvių techniką, sukurta motyvacinė sistema prioritetinėms tarptautinėms klasėms, taip pat pradedantiesiems čempionato dalyviams.

„Kitų metų Lietuvos ralio reglamentas yra naujas puslapis čempionato strategijoje. Kaip parodė praktika, vystyti čempionato klasių konkurencingumą per techninių reikalavimų prizmę nebuvo patraukliausias sprendimas didinti lygias varžymosi galimybes bei sporto populiarumą. Todėl svarbioms sporto vystymui klasėms kuriame prioritetų sistemą, kuri atsispindi būsimose čempionato įskaitose. Taip pat į čempionatą įvedame išlaidas taupančių sprendimų: palaipsniui judame unifikuotų  padangų naudojimo bei centralizuotai tiekiamo kuro sprendimų link. Konkurencingumo didinimas bei lygių varžymosi sąlygų sudarymas yra pamatiniai bet kurio sporto vystymo uždaviniai. Suprantame, kad bet koks šių sąlygų pokytis daro skirtingą įtaką įvairių sportininkų interesams. Tačiau esame įsitikinę, kad ilgalaikėje perspektyvoje šie sprendimai atneš ypatingai daug naudos Lietuvos autosportui“, – teigė Maris Simson.

Kitas itin aktualus klausimas – tai ralio sezono kalendorius. Anot LASF Ralio komiteto pirmininko Mario Simson, šiuo metu vyksta intensyvios derybos tiek su organizatoriais, tiek su užsienio federacijomis. Jis paminėjo, kad Lietuvos ralio čempionatas susidės iš 6 arba 7 etapų, iš kurių vienas įvyks kaimyninėje valstybėje.

„Galutinius taškus dėl kalendoriaus planuojame sudėlioti šio mėnesio eigoje – iki lapkričio 30 dienos, kada bus paskelbtos galutinės reglamentų versijos. Nors ralis vyksta trijose skirtingose lygose, mes visada akcentuojame, kad visos jos yra viena kitą papildanti visuma. Vadovaujantis tokiu požiūriu, kalendoriaus planavimas ir derinimas tapo itin sudėtingu procesu: turime ne tik atsižvelgti į visas varžybas, vykstančias Lietuvoje ir užsienyje, bet ir siekti maksimalaus patogumo visiems sportininkams, nesvarbu, kokioje lygoje jie dalyvauja“, – kalbėjo Maris Simson.

LASF Ralio komitetas yra institucija, atsakinga už ralio sporto šakos vystymo strategiją Lietuvoje. Suburtas iš įvairių sričių specialistų, komitetas yra savanoriška visuomeniniais pagrindais dirbanti institucija.

2017 metų Lietuvos ralio varžybų reglamento projektą galite rasti čia.

Matas Valiulis – 22-ejų metų ralio lenktynininko Giedriaus Firanto  šturmanas. Vaikinas anksčiau buvo žinomas kaip įvairių sportinių renginių fotografas. Tačiau nusprendęs, kad nori siekti aukštumų automobilių sporte, jis padėjo fotoaparatą į stalčių ir sėdo į lenktyninio ralio automobilio šturmano kėdę. Matas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją.

Kas tave atvedė į automobilių sportą?

Man šią sporto rūšį parodė tėtis. Jis nuo pat vaikystės pasiimdavo mane į daugelį autosporto renginių Lietuvoje ir užsienyje.

Kodėl pasirinkai šturmano kelią?

Pasirinkau šturmanavimą ralyje, nes man labai patinka dirbti komandoje, kai du žmonės 100 proc. priklauso vienas nuo kito. Smagiausia šiame darbe, jog nuolatos keičiasi danga ir greitis, tad reikia išmokti prie to prisitaikyti ir stengtis, kad vairuotojas visada gautų informaciją laiku ir vietoje.

Ką manai apie automobilių sporto padėtį Lietuvoje?

Gaila, kad šiame sporte daugelis dalykų remiasi į finansus, kurie kartais pristabdo jaunų sportininkų pritraukimą. Tačiau manau, kad Lietuvoje yra tikrai jaunų ir talentingų vairuotojų, kurie su turimais rėmėjais ir technika tikrai gerai atrodo tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Atsiranda daug renginių  kur tiesiog su kasdieniu automobiliu galima smagiai „pagazuoti“ ir nepažeidinėti kelių eismo taisyklių gatvėje. Manau, tai yra svarbiausia.

Kokias savybes tau išugdė autosportas?

Atsakingumą ir ramybę. Kiekviena situacija yra lyg savęs išbandymas, todėl sprendimai turi būti priimami ramiai ir viską apgalvojant.

Kaip kovoji su įtampa, patiriama varžybų metu?

Įtampa ir jaudulys yra normalu. Aktoriams sakoma, kad jeigu prieš einant vaidinti nejauti įtampos – tai gal jau reiktų baigti vaidinti. Automobilių sporte – lygiai tas pats. Jeigu prieš startą nėra jaudulio – gal geriau jau ir sedėti namie (šypsosi). Bet man jaudulys būna tik iki to momento, kol užgęsta šviesoforas. Tada pradedu skaityti stenogramą ir tiesiog neturiu laiko galvoti apie nieką kitą.

Kiek paprastai užtrunka pasiruošimas varžyboms?

Na, šturmanas varžyboms pradeda ruoštis likus geram mėnesiui, kai pasirodo papildomi nuostatai. Tada prasideda jų nagrinėjimas. Pamatuoti dienomis ar valandomis būtų sunku, bet sudėjus visą laiką, nebūtų daugiau nei 2-3 dienos. To paties nebūtų galima pasakyti apie automobilių paruošimą, nes tam reikalingas ilgesnis ir sunkesnis darbas.

Ar po varžybų nesunku vėl įprastai elgtis keliuose ir laikytis visų nurodytų taisyklių?

Po varžybų grįžtant namo ir važiuojant pagal taisykles atrodo, jog viskas vyksta labai greitai. O iš tiesų, tai „išsikraunu“ trasose, tad kartais nutinka ir taip, kad įprastuose keliuose važiuoju net lėčiau, nei leidžiama.

Kokius lūkesčius esi išsikėlęs sau automobilių sporte?

Noriu, kad mano ekipažas Lietuvoje būtų TOP3.

Kiek, tavo nuomone, sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?

Manau, kad šiame sporte be talento ir finansų – nieko nebus. Geram rezultatui reikalingi puikūs rėmėjai ir partneriai, tačiau sunkus darbas – taip pat labai reikalingas. Tačiau ir vairuotojui, turinčiam didelę sąskaitą, o įgūdžių ne – rezultato nebus.

Kaip vertini savo sezoną?

Sezonas buvo tikrai nesėkmingas. Pasiektas tik vienas finišas, patyrėme skaudžią avariją, po kurios teko keisti automobilio kėbulą ir praleisti keletą svarbių varžybų. Atgal į trasas sugrįžome be treniruočių, testų ir tada prasidėjo automobilio techniniai gedimai, kurie trukdydavo pasiekti finišo tiesiąją.

Kokie artimiausi tavo tikslai?

Pagrindinis tikslas šiuo metu – surinkti tinkamą biudžetą, kad galėtumėme startuoti visuose 2017 metų čempionatuose ir kovoti dėl prizinių vietų tiek savo BMW L9/ LRČ4 klasėje, tiek tarp visų automobilių, varomų viena ašimi.

Po 80 metų pertraukos legendiniame Monte Karlo ralyje lenktynių gerbėjai ir vėl pamatys lietuvišką ekipažą. Kitų metų sausio viduryje Pasaulio ralio čempionatas prasidės Monte Karle. Pirmasis čempionato etapas bus kartu ir jubiliejinis – 85-as legendinis Monte Karlo ralis. Būtent nuo jo prasidėjo klasikinių ralių aukso amžius – šis ralis išpopuliarino šią automobilių sporto šaką visame pasaulyje.

Lietuviai keturis kartus dalyvavo Monako kunigaikštystės automobilių sporto klubo organizuojamose lenktynėse, tačiau tai vyko dar tarpukariu. Praradus nepriklausomybę mūsų tautiečiai ten nelenktyniavo, o šaliai ir vėl tapus nepriklausoma per du dešimtmečius niekas nesiryžo mesti iššūkio ir nesurizikavo dalyvauti viename sunkiausių ir labiausiai nenuspėjamų klasikinių ralių pasaulyje.

Tačiau lenktynininkas Deividas Jocius jau seniai svajojo apie galimybę dalyvauti šiose lenktynėse.

„Pastaruosius 7 ar 8 metus ieškojau galimybių dalyvauti šiose lenktynėse. Net keletą metų iš eilės mes važiavom tik stebėti, esame susidarę kelių pastarųjų Monte Karlo ralių greičio ruožų stenogramas, pažįstu juos beveik kaip lietuviškus,“ – pasakoja D. Jocius.

Šiuo metu visiškai šalia Monte Karlo gyvena Deivido mama, todėl sportininkas dažnai čia atvažiuoja ir nepraleidžia progos pasivažinėti tais keliais, kuriuose vyksta ralis.

Prieš dvejus metus Deividui pradėjus lenktyniauti kartu su nauju šturmanu – Donatu Zvicevičium, jo kolega aistringai palaikė šią idėją.

„Deividas mane tiesiog užkrėtė meile Monte Karlo raliui. Todėl labai nudžiugau, kai paaiškėjo, kad turėsim galimybę jame dalyvauti,“ – pasakoja Donatas Zvicevičius.

Tačiau sportininkų laukia nemenkas iššūkis. Vien tik vienas legendinis „Col de Turini“ greičio ruožas sudėtingumu negali lygintis su jokiu lietuvišku greičio ruožu.

„Praėjusiais metais jo ilgis buvo 22 km. Po ralio mes sudarėme šio greičio ruožo stenogramą ir per tuos 22 km stenogramoje prirašiau pilną sąsiuvinį,” – juokiasi D. Zvicevičius.

Šimtas iššūkis laukia ne tik lenktynininkų, bet ir visos komandos. Mat po Monte Karlo ralio jau kitą savaitgalį vyks pirmasis Lietuvos ralio čempionato etapas, į kurį sportininkai tikisi suspėti. Komandos mechanikai dar Monte Karle po finišo planuoja išardyti automobilį ir jį perrinkti bei paruošti lietuviškam raliui.

Palydėdamas D. Jociaus ir D. Zvicevičiaus ekipažą į Monte karlo ralį jam sėkmės palinkėjo ir LASF prezidentas Romas Austinskas.

„Simboliška, tačiau šiemet Lietuvos automobilių sportas žymi 85 metų jubiliejų. Tokį patį jubiliejų švenčia ir Monte Karlo ralis. Tikiuosi šis sutapimas bus sėkmingas lietuviams lenktynėse,“ – sakė R. Austinskas.