Gustas Grinbergas – Lietuvos, Lenkijos ir Italijos ROK kategorijų kartingo nugalėtojas, taip pat 2016 metų pasaulio ROK Junior II vietos laimėtojas – tai tik kelios, pačios didžiausios, šio sportininko pergalės. Lenktynininkui dar tik 14 metų, tačiau jis jau užsibrėžęs didelių planų ateičiai, vienas jų – nugalėti Le Mans 24h lenktynėse. Gustas nuosekliai dirba, kasdien treniruojasi ir prižiūri savo mitybą tam, kad varžybų dieną startuotų pilnai pasirengęs – rezultatai kalba patys už save. Sportininkas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu ir pristatyti jaunąją lenktynininkų kartą, ir papasakojo savo istoriją.
Kaip susidomėjai automobilių sportu?
Automobilių sportu susidomėjau gana paprastai – mano tėtis dažnai vykdavo į lenktynes ir mane pasiimdavo kartu. Kadangi nuo mažens stebėjau besivaržančius automobilius – tai natūraliai man tapo pačiu įdomiausiu užsiėmimu.
Kodėl iš daugelio autosporto šakų pasirinkai būtent kartingus? Kuo ši sporto šaka išskirtinė?
Daugelis sportininkų savo karjerą pradeda būtent nuo kartingų, todėl man net nekilo klausimų, kurią autosporto šaką pirmiausiai rinktis. Kartingai puikiai išugdo lenktynininkus. Čia išmokstame pasirinkti tinkamus važiuoklės ar variklio nustatymus, trajektorijas, lenkimus ir pan. Kartinge viskas vyksta greičiau, nei F1 lenktynėse, todėl geriausi pasaulio pilotai neretai sėda į kartingus, kad pagerintų savo įgūdžius. Su daugybe F1 lenktynininkų ir pats esu susitikęs kartingų trasose.
Lietuvoje kartingai dažnai laikomi vaikų-paauglių sporto šaka, po kurios jau persėdama į „rimtas“ mašinas. Koks tavo požiūris šiuo klausimu?
Žinoma, kad kartingų trasose daugiausia vaikų ir paauglių, bet tai tikrai nėra tik jų sportas. Pasaulio čempionatuose, OK ir KZ klasėse, nugali lenktynininkai, kuriems yra net ir virš 30 metų, tai įrodo, kad amžius nėra riba. Kartingas – geriausia automobilių sporto mokykla, be kurios konkurencingas dalyvavimas automobilių sporte neįmanomas.
Pernai išbandžiau lenktyninį „Lexus“ Parnu trasoje, Estijoje. Gaila, mažokai laiko turėjome, bet man labai patiko, o ir komanda buvo patenkinta. Gali būti, kad šis sezonas man bus paskutinis, kai profesionaliai lenktyniausiu kartingu, nes sulaukiau pakvietimų iš Formulės 4 komandų. Taigi, kitas mano žingsnis turbūt bus ten.
Ką manai apie kartingų padėtį Lietuvoje: jie sulaukia pakankamai susidomėjimo ar dar ne visai? Ką būtų galima patobulinti, kad susidomėjimas šia sporto šaka augtų?
Mano nuomone, Lietuvoje kol kas trūksta susidomėjimo kartingų sportu. Būtent dėl to ir neturime daug lenktynininkų, kurie dalyvauja Lietuvos kartingų čempionate. Pastarieji metai buvo nykūs, tačiau tikiu, kad pasikeitus kartingo federacijos prezidentui, čempionatas ir vėl atgims. Kartingo bendruomenė dabar tikrai vieninga, siekia bendro tikslo, o darbų rezultatai matosi jau dabar – žiemos taurėje startuoja kur kas daugiau jaunų lenktynininkų nei ankstesniais metais. Labai didelį susidomėjimą sukėlė ir pernai Kaune vykusios lenktynės „Rimo Grand Race“. Kauniečiams nereikėjo specialiai važiuoti į trasas, nes kartingus jie matė savo miesto gatvėse.
Dar yra kur stengtis, tačiau viskas pamažu keičiasi į gerąją pusę.
Kokias savybes tau išugdė autosportas?
Automobilių sporto dėka išsiugdžiau gebėjimą gerai ir iki galo atlikti darbą esant sudėtingoms psichologinėms bei fizinėms sąlygoms.
Kaip kovoji su įtampa, patiriama varžybų metu ar po jų? Kas sunkiausia šiame sporte?
Bandau negalvoti apie tai, kas gali nutikti blogo. Visą energiją skiriu mintims apie tai, kaip dar „nušlifuoti“ kelias šimtąsias trasoje ir puikiai startuoti.
Daug lenktyniauji ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kas tau yra geriausias poilsis?
Vienareikšmiškai – sportas.
Kiek paprastai užtrunka ir kaip atrodo tavo pasiruošimas varžyboms?
Varžyboms ruošiuosi visus metus, daug dirbu sporto salėje – tinkamas fizinis pasiruošimas labai padeda lenktynių metu. Varžybų dieną viskas gana paprasta: atsikeliu, šiek tiek užkandu, ir – į trasą. Stengiuosi atvykti likus bent jau valandai iki pirmo važiavimo pradžios, kad turėčiau laiko ramiai persirengti, panagrinėti savo vakarykščius duomenis. Prieš pajudant į priešstartinę zoną būtinai padarau apšilimą ir nueinu į tualetą. Visą treniruočių ar varžybų dieną geriu tik vandenį (jokių saldžių gėrimų!), dažniausiai valgau makaronus arba vištieną. Jei labai išalkstu, užkandžiauju vaisiais ar dribsnių batonėliais.
Tavo manymu, kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?
Viskas kartu – jei nors vieno iš šių dedamųjų nebus – tai nebus ir rezultato.
Kokius lūkesčius esi sau išsikėlęs autosporte?
Mano tikslas – nugalėti Le Mans 24h lenktynėse.
Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?
Siekis parodyti savo sugebėjimus kitiems.
Tu – Lietuvos, Lenkijos čempionatų ir Italijos ROK kategorijų nugalėtojas – ką tau reiškia šie pasiekimai? Kokius dar savo didžiausius laimėjimus išskirtum?
Visi pasiekimai suteikia motyvacijos kovoti dėl dar aukštesnių rezultatų. Asmeniškai man, didžiausias laimėjimas – 2016 metų ROK Junior pasaulio II vietos nugalėtojo vardas.
Kaip vertini savo praėjusį, 2017 metų, sezoną? Kokių tikslų esi išsikėlęs 2018-tiems metams?
2017 metų sezonas buvo labai permainingas. Prieš sezoną išsikeltų tikslų tikrai neįgyvendinau 100 proc., tačiau esu patenkintas. Vos per plauką pavyko nugalėti pačiose konkurencingiausiose Italijos ROK Junior varžybose, o užsieniečiai ten labai retai triumfuoja. Pasiekti rezultatai padėjo patekti ir į gamyklinę BirelART komandą, su kuria dalyvausiu 2018 metų sezone, kuris man jau prasidėjo. Šiuo metu esu Italijoje ir ruošiuosi pirmosioms sezono varžyboms. Tikslas – nugalėti pasaulio kartingų čempionate, o sezono pradžioje užlipti ant podiumo WSK serijos varžybose.
Ar turi autoritetų, į kuriuos stengiesi būti panašus? Jei taip, kas jie?
Nenoriu būti panašus į kažką, noriu būti geriausias. Jeigu kalbėtumėme apie mėgstamiausius lenktynininkus, tai išskirčiau Fernando Alonso. Man labai patinka jo vairavimo stilius ir tai, kaip jis sugeba iš savęs ir automobilio išspausti maksimalų rezultatą.
