Lukas Vajinskis – jaunasis lenktynininkas, šiuo metu antrąjį sezoną važiuojantis ralio sprinto varžybose. Lukas teigia, kad pati žaviausia ralio savybė – komandinis darbas. Lenktynininkas nedvejodamas atsako, kad didžiausia jo motyvacija – tėtis, kuris jį ir atvedė į autosportą, o šiuo metu kartu važiuoja viename ekipaže. Šis interviu – Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) iniciatyva, kuria siekiama supažindinti visuomenę su jaunaisiais autosporto atstovais.

Kaip susidomėjai automobilių sportu?

Kelią į automobilių sportą man nutiesė tėtis (Vitas Vajinskis), kuris iš pradžių pats važiavo autokrose, o vėliau perėjo į ralį, kur užima šturmano pareigas. Autokrose jėgas bandė ir mano vyresnysis brolis. Galima sakyti, kad augau aplinkoje, kurioje autosportas buvo labai svarbus. Tad natūralu, jog automobiliai mane traukė nuo mažens, stebėjau, domėjausi viskuo, kas su jais susiję, kol pagaliau sėdau prie vairo ir nusprendžiau išbandyti savo jėgas.

Kodėl iš daugelio automobilių sporto šakų pasirinkai būtent ralio sprintą?

Šiuo metu važiuoju ralio sprinte, o prieš porą metų savo jėgas bandžiau autokrose. Per tą laiką, kol dalyvauju autokrose supratau, kad man labiau patinka „bekontaktis“ sportas, kuomet mašinos startuoja ne vienu metu, o viena po kitos. Autokrose labai sunku išvengti kontakto su kitais, trasoje važiuojančiais, dalyviais. Ralis mane žavi dėl to, kad čia labai svarbus komandinis darbas, kai vairuotojas žengia koja kojon su savo šturmanu. Ieško bendrų kompromisų, klauso vienas kito ir supranta.

Kokias savybes tau išugdė autosportas?

Ralyje viskas turi būti atlikta laiku, todėl pagrindinis dalykas, kurio tikrai labai gerai išmokau – punktualumas. Taip pat tapau ištvermingesnis, patobulinau savo bendravimo įgūdžius, kurie šioje autosporto šakoje labai reikalingi.

Kaip kovoji su įtampa patiriama varžybų metu ar po jų? Kas sunkiausia šiame sporte?

Prieš kiekvienas varžybas daug ruošiuosi, ypač mėgstu lankytis sporto salėje, kur stiprėju fiziškai. Kad ir kaip besistengčiau nugalėti įtampą, tačiau ji neišvengiamai pasirodo prieš kiekvienas varžybas. Viskas dingsta tik tada, kai užsidega žalia starto šviesa ir susikoncentruoju tik į tai, kad padaryčiau viską ką galiu geriausio trasoje.

Net nežinau, kas sunkiausia… Šiuo metu, tai šis vasaros karštis.

Kiek paprastai laiko užtrunka tavo pasiruošimas varžyboms?

Kadangi aš dalyvauju ralio sprinto varžybose, kurios vyksta kas mėnesį, tai laiko pasiruošti yra tikrai daug. Aišku, pasitaiko situacijų, kai svarbiausius darbus tenka atidėti savaitei prieš lenktynes.

Yra sportininkų sakančių, kad dalyvavimas varžybose jau yra laimėjimas, nepriklausomai nuo parodyto rezultato. Ką tau reiškia laimėjimas?

Ralio sprinte važiuoju dar visai neilgą laiko tarpą – dabar mano antrasis sezonas. Taigi, šiuo metu dalyvaujant varžybose man svarbiausia mokytis saugiai ir profesionaliai pravažiuoti numatytus kilometrus trasoje ir finišuoti. Na, o jeigu finišavus dar pavyksta ir laimėti, tai motyvacijos tobulėti įgaunu labai daug.

Kokius didžiausius savo laimėjimus galėtum išskirti?

Praėjusiais metais man pavyko metinėje „Junior“ įskaitoje užimti 3 vietą – tai buvo pirmasis mano laimėjimas praėjusiame sezone, todėl yra labai svarbus. Na, o šiame sezone galėčiau išskirti Zarasuose vykusias „Around seven lakes rally“ varžybas, kuriose pavyko iškovoti prizus dviejose įskaitose – „Junior“ įskaitoje 3 vieta ir „Samsonas Motorsport Cup“ 2wd įskaitoje 3 vieta. Palyginus šiuos mano laimėjimus ir tuos, kuriuos turi didieji ralio meistrai – jie labai nedideli, bet man reiškia be galo daug.

Tavo nuomone, kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?

Tikiu, kad sunkiu darbu galima pasiekti visų užsibrėžtų tikslų, tai tam atiduodu 40 proc., o talentui ir aplinkybėms lieka po 30 proc. Visi trys veiksniai labai svarbūs sėkmingam rezultatui.

Kokius lūkesčius esi išsikėlęs automobilių sporte?

Kol kas siekiu pravažiuoti kuo daugiau varžybų ir sukaupti patirties, tobulėti ir gerinti rezultatus savo klasėje ir ralio sprinto „Junior“ įskaitoje.

Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?

Tai – mano tėtis, kuris kartu sėdi ralio automobilyje ir šturmanauja man. Taip pat ir mano partneriai, kurie tiki, mato perspektyvas ir prisideda prie galimybės važiuoti.

Ar turi autoritetų, į kuriuos stengiesi būti panašus?

Sunku išskirti vieną, tačiau mane labai žavi buvęs Lietuvos ralio čempionatas Rokas Lipeikis – tai, mano manymu, pats stabiliausias ir vienas profesionaliausių Lietuvos lenktynininkų.