Hibridinės mašinos ir grynakraujai elektromobiliai jau geras dešimtmetis ne tik atsikratė koncepcinių modelių statuso, bet pamažu tapo vienais pagrindinių eksponatų visose specializuotose technikos parodose. Visiškai akivaizdu, kad būtent šia linkme evoliucionuoja transporto pasaulis ir kad kol kas jokios kitos alternatyvos rimtai nesvarstomos. Tačiau vos tik kalba pakrypsta apie automobilių sportą, lenktyniniai elektromobiliai pradeda skęsti sarkastiškuose palyginimuose su nealkoholiniu alumi ir pripučiamomis moterimis. Ar tikrai viskas taip keblu, o perspektyvos tokios niūrios? Kada bus galima įvertinti pirmuosius ralio elektromobilius? Gal benzingalviai purkštauja visai be reikalo?
Automobilių sporto elektrifikacija oficialiai prasidėjo 2012-aisiais, kai buvo pristatyti „Formula E“ eskizai ir užsakyta pirmoji didelė bolidų, neturinčių vidaus degimo variklių, partija. Šį projektą nuo pat pradžių lydėjo nemažai skepsio, visgi „Formula E“ sulaukė tiek solidžių automobilių gamintojų bei pasaulinių korporacijų paramos, tiek tituluotų pilotų dėmesio, todėl pastaraisiais metais vykę čempionatai tiesiog tapo dar viena alternatyva klasikinėms F–1 batalijoms. Tiesa, nors elektrinė technika gali pasigirti pakankamai įspūdingais parametrais – 250 kW galia, 280 km/val. maksimaliu greičiu, spurtu iki 100 km/val. per 2,8 sekundės – visgi pervilioti auditorijos iš automobilių sporto karalienės nepavyko. Kas yra kas gana gerai iliustruoja bilietų į varžybas kainos: „Formula E“ kovas tribūnoje galima stebėti paklojus 20 eurų (16 metų nesulaukusiems žiūrovams reginys nemokamas), o norint pasigirti pabuvojus F–1 etape tektų piniginę paploninti maždaug 300 eurų.
Tačiau jei formulių pasaulyje elektrinė revoliucija prasidėjo ir vyko be jokios prievartos, tai kitose lenktynių disciplinose žaisti demokratija FIA neketinama. Antai Pasaulio ralio kroso čempionatas per artimiausius dvejus metus privalės mutuoti iš „World RX“ į EWRX iki 2021-ųjų. Teoriškai šio revoliucinio sprendimo įgyvendinimui numatyti dveji pereinamieji metai, tačiau vienos populiariausių pastarųjų metų automobilių sporto varžybų serijų, vykstančių po FIA vėliava, organizuojančios kompanijos IMG strategai iš dabartinių komandų bei automobilių gamintojų reikalauja iki šių metų kovo 29-osios oficialiai patvirtinti savo įsipareigojimus dalyvauti elektrifikuotame čempionate. Deja, dar nepasibaigus 2018-ųjų sezonui viena po kitos apie pasitraukimą iš „World RX“ pareiškė „Audi“, čempioniškoji „PSRX Volkswagen Sweden“, „Peugeot“ ir „Ford“.
Teoriškai toks ūmus komandų lyderių ir charizmatiškų pilotų nukraujavimas turėjo išgąsdinti FIA strategus. Praktiškai vienintelė emocija, kurią viešai pademonstravo FIA prezidentas Žanas Todtas (Jean Todt) – apgailestavimas, kad lig šiol automobilių gamintojai pernelyg vangiai į „kovinę“ techniką diegė aplinkai draugiškus sprendimus: ralio pasaulyje nėra nei hibridų, nei kokių nors ekologiškų technologijų. Neseniai vykusio Monte Karlo ralio metu duodamas interviu leidiniui jis „Motorsport News“ jis patikino, kad netrukus padėtis pasikeis – jau šiais metais bus paskelbtas naujas ralio reglamentas, pagal kurį parengti automobiliai WRC startuos 2022-aisiais.
„Šiek tiek keista, kad visose didžiosiose automobilių parodose Frankfurte, Paryžiuje, Tokijuje ar Ženevoje rodomos šie tiesų įspūdingos technologinės naujovės, tačiau į ralį lig šiol niekas nebuvo perkeliama, nes taisyklės to nereikalavo. Dabar padėtis pasikeis, nes mūsų technikos ekspertai drauge su gamintojais derina naują reglamentą, todėl bent jau hibridinės jėgainės svarbiausiame FIA čempionate 2022-aisiais tikrai atsiras“, – pareiškė Ž. Todtas.
Kita vertus, nors FIA vadovai tikina, esą laiko perprasti naujas žaidimo taisykles bus daugiau nei pakankamai, WRC startuojančių komandų vadovai akcentuoja būtinybę itin atidžiai įsiklausyti į jų lūkesčius ir išnagrinėti galimybes. Akivaizdu, kad standartiniai automobiliai ir juose naudojamos technologijos su profesionaliai lenktynėms paruoštomis mašinomis dažnai bendra turi tik pavadinimą ir kėbulo siluetą. Todėl kalbant apie tokius iš pirmo žvilgsnio žemiškus dalykus kaip hibridinės jėgainės, reikia itin aiškiai apibrėžti visas smulkmenas, pradedant sistemos įtampa ir baigiant atskirų detalių tiekėjais.
LASF prezidentas Romas Austinskas, komentuodamas permainų eskizus ir padėtį mūsų šalyje atkreipė dėmesį, kad ligšioliniai „žaidimai su elektra“ su sportu iš tiesų turėjo labai nedaug bendra.
„Lietuvoje keletą kartų vyko lenktynės elektromobiliais iš Vilniaus iki Palangos, buvo pasirodymų kai kuriuose mini ralio etapuose, kuriuos galima vertinti tik kaip automobilinių importuotojų rinkodaros renginius. Visgi būtent nuo to viskas prasideda ir didžiajame sporte. Kokybiškai organizuojamos varžybos sutraukia milžiniškas auditorijas ir tampa išskirtinai gera vieta naujoms technologijoms pristatyti. Todėl net neabejoju, kad automobilių sporto „elektrifikaciją“ ženklinantis skepsis labai greitai išsisklaidys. Po FIA vėliava rengiamas „Formula E“ čempionatas vyksta nepriekaištingai. Priežasčių, dėl ko galėtų strigti analogiški ralio kroso ar ralio projektai tiesiog nėra. Reikia tik šiek tiek laiko ir kantrybės“, – teigia R. Austinskas.
Labai panašiai situaciją apibrėžia ir Lietuvos elektromobilių asociacijos lyderiai. Jų teigimu, kai kurie gamintojai labai aiškiai siekia lyderystės šioje rinkoje, todėl testuoja technologijas visose įmanomose platformose.
„Automobilių sportas yra vienas geriausių būdų patikrinti įvairių konstrukcijų ir inžinerinių sprendimų efektyvumą, nes čia technika eksploatuojama nepaprastai intensyviai, o visos klaidos „išlenda“ labai greitai. Žinoma, ne visi automobilių gamintojai šiuo metu turi vienodai didelį įdirbį kuriant hibridines technologijas ar elektromobilius, tačiau neabejoju, kad kai FIA paskelbs naujas žaidimo taisykles, darbas taps gerokai intensyvesnis. Juo labiau, kad tai sutampa su būtinybe prisitaikyti prie naujų ES aplinkosaugos reikalavimų. Kaip žinia jau 2020-aisiais metais lengvieji automobiliai vidutiniškai į aplinką galės išmesti 95 g/km CO2, todėl nemažai kompanijų turės arba atsisakyti kai kurių jėgos agregatų, viršijančių šias normas, arba gerokai didinti hibridinių modelių bei elektromobilių dalį bendrame nuo konvejerio nuriedančių mašinų „tiraže“. T. y. jei kam nors susidarė įspūdis esą „nieko nevyksta“, galiu drąsiai sakyti, kad technologijų vystymas dabar vyksta pasiutusiais tempais. Artimiausiais metais didžioji dalis gamintojų savo gamoje pristatys nuo trijų iki penkių elektromobilių. Kai tik šie gyvybiškai svarbūs klausimai bus išspręsti – atitinkamo dėmesio sulauks ir autosportas“, – tikina vienas Lietuvos elektromobilių asociacijos narių Mindaugas Plukys.
Tekstas Renaldo Gabarto
