Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas, Golfo federacijos prezidentas, renginių organizatorius ir verslininkas Rolandas Dovidaitis tikina, kad nesustoti jam padeda noras viską kiekvienais metais padaryti dar geriau. Sporto entuaziastas sutiko pasidalinti mintimis apie Lietuvos automobilių sporto bei golfo situaciją šiame sezone ir ateities perspektyvas.
– Rolandai, esate LASF viceprezidentas, ralių organizatorius, kaip ši sporto šaka atsirado Jūsų gyvenime?
– Esu kilęs iš Žagarės, vėliau persikėliau gyventi į Šiaulius, kur man jaunystėje neteko matyti automobilio sporto renginių. Būdamas 23-ejų metų atvykau gyventi į Kauną, kuriame važinėdavau su Žiguliu. Savaime suprantama, kad jį reikėjo nuolat remontuoti, o į servisus papulti tais laikais būdavo labai sudėtinga. Taip, ieškodamas meistrų, susipažinau su pirmaisiais Lietuvos ralio talentais – Sauliumi Girdausku, Rolandu Mackevičiumi ir Modestu Jaku. Jie padėjo man, o vėliau, kai sukūriau verslą, aš pradėjau remti juos ir visą automobilių sportą. Taip palengva ir įsitraukiau.
– Galbūt ir pats norėjote tapti lenktynininku?
– Žinoma, labai didelį įspūdį daro, kai matai skriejančius profesionalus ir tai, ką jie gali padaryti su sportiniais automobiliais. Galbūt kažkur giliai širdyje ir norėjau tapti profesionalu, šiek tiek bandžiau lenktyniauti. Tačiau aš į gyvenimą žiūriu realistiškai. Sportininko karjerą reikia pradėti nuo kartingų ir slalomo, kad įgytum tam tikrų įgūdžių, kurių man trūko. Vyresniame amžiuje yra tik vienetai tų, kurie taip pradėję tampa gerais lenktynininkais, vienas tokių pavyzdžių – Aurelijus Simaška, tačiau ir jam tai kainavo labai daug pastangų ir investicijų.
Taigi, matydamas, kad negaliu profesionaliai lenktyniauti, perėjau į kitą barikadų pusę ir pradėjau rengti automobilių sporto renginius.
– Vienas iš žinomiausių Jūsų organizuojamų renginių yra „Ralis aplink Lietuvą“, kuris vyko prieš kelias savaites. Kaip vertinate šį renginį šiemet?
Šiais metais norėjome šiek tiek pakeisti ralio formatą ir pritraukti profesionalesnių vairuotojų. Tai buvo žingsnelis į priekį kokybine prasme. Parengėme 25 sportines rungtis, kuriomis visi liko labai patenkinti. Buvo dalyvių iš Šveicarijos ir Vokietijos, kurie šiemet žvalgėsi ir žadėjo sugrįžti kitais metais.
Jau dabar pradėjome ruoštis ateinantiems metams ir planuojame į maršrutą įtraukti Žemaitiją, kad simboliškai sportininkai tikrai įveiktų atstumą aplink Lietuvą. Norime, kad maratonas truktų keturias dienas ir tris naktis, kai lenktynininkams tenka važiuoti ir naktį.
Nepamirštame ir senovinių klasikinių automobilių, kurie labai patinka žiūrovams. Stengsimės, kad ralyje būtų kuo daugiau autentiškų automobilių. Taip pat norime, kad ralyje dalyvautų daugiau sportininkų, kurie varžosi nacionaliniuose čempionatuose, kad sportinis principas būtų pirmoje vietoje. Visgi, tai yra lenktynės ir visi čia turi norėti lenktyniauti.
– Savo renginyje labai daug dėmesio skiriate ir saugumui keliuose. Kaip vertinate situaciją Lietuvos keliuose?
– Viena iš LASF misijų – gerinti vairavimo kultūrą šalyje. Mes matome, kad yra problemų, ypač su „erelišku“ važiavimu, pagarbos trūkumu kelyje. Tokia situacija, mano nuomone, yra todėl, kad turime sovietinį palikimą, žmonės įsivaizduoja, kad gali būti nebaudžiami. Stengiamės keisti situaciją ir prisidėti prie visų saugaus eismo akcijų, pavyzdžiui, „Ralyje aplink Lietuvą“ turėjome saugumo karavaną, kuris visuomenę supažindino su saugiu eismu, pavojais kelyje.
Taip pat mūsų ralis yra vienintelis Europoje, kuriame kartu lenktyniauja ir žmonės su negalia. Norime mažinti socialinę atskirtį ir parodyti, kad žmonės su negalia gali lygiai taip pat vairuoti ir net lenktyniauti. Kaip tik dabar startavo naujas projektas, kuriame žmonėms rodome specialius automobilius su rankinio valdymo įranga, rengiame seminarus, norime, kad kelyje visi būtų lygūs ir važiuotų saugiai.
– Šalia automobilių sporto Jūs taip pat daug laiko skiriate ir golfui, net esate Lietuvos golfo federacijos prezidentas. Kaip Jūsų kelyje atsidūrė šis sportas?
Golfas man yra nauja sporto šaka. Taip atsitiko, kad daug mano bičiulių kultivuoja šią sporto šaką, todėl ją pamėgau ir aš. Pradžioje tai buvo hobis, bendraminčių ar verslo susitikimų vieta. Tačiau vėliau buvęs prezidentas Vytautas Motiejūnas pasitraukė ir golfo federacijos vairą perdavė man.
Nesu pats geriausias golfo žaidėjas, tam reikėtų skirti daug laiko. Kartais žmonės sako, kad golfas – brangus sportas. Jis brangus laiko atžvilgiu: jeigu nori pasiekti aukštų rezultatų – turi daug treniruotis. Aš tiek laiko skirti negalėjau. Galbūt čia tinka posakis: „Kai nemoki žaisti – eini vadovauti!”
– Dirbate tiek automobilių sporte, tiek golfe. Galbūt galėtumėte sugretinti šias sporto šakas?
– Taip, jos labai artimos, kai neturi daug laiko, turi labai greitai nuvažiuoti į golfo aikštyną ir vėl grįžti atgal prie darbų. Jeigu kalbant rimtai, tai abiejuose sporto šakose reikalingas tikslumas ir užsispyrimas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tik automobilių sporte reikia daugiau fizinės jėgos, tačiau ir golfe per varžybas tenka nueiti 10 kilometrų ir tiksliai smūgiuoti. Golfe kaip ir autosporte labai svarbus ir psichologinis tvirtumas.
– Ar yra Lietuvoje jaunų kylančių golfo talentų?
– Galėčiau išskirti tikrai perspektyvų Gediminą Morkevičių, kuriam dar tik 15 metų. Jis pradėjo rodyti stabilius rezultatus, o ateityje, jeigu ir toliau sunkiai dirbs, galėtų mesti iššūkį ir golfo elitui. Tačiau nepamirškime, kad golfas pasaulyje yra žaidžiamas virš 100 metų ir turi gilias tradicijas, žaidėjų ruošimo technikas, o pas mus žengia pirmuosius žingsnius. Daug dirbame su vaikais. Šiemet 9-11 metų vaikų rinktinė iškovojo medalius Lenkijos ir Latvijos čempionatuose. Tai tikrai geri ir džiuginantys rezultatai.
– Esate labai užsiėmęs, greta minėtų sporto šakų, taip pat remiate ir krepšinį. Iš kur tiek daug noro prisidėti prie sporto ir užsidegimo dirbti?
– Kaip tikras lietuvis, žaidžiu krepšinį. Esu ir didelis Kauno „Žalgirio“ gerbėjas, kurį mūsų kompanija remia jau 20 metų. Tai dalykas, kuriuo aš labai didžiuojuosi. Mano visas reklamos verslas siejasi su sportu ir kultūra. Norėjome padėti ir vieniems ir kitiems, palaipsniui taip ir įsisiūbavome.
Žinoma, viską suderinti nėra lengva. Tačiau mėgstamas darbas tampa tavo hobiu, o labiausiai eiti į priekį skatina gerai nudirbti darbai ir geri atsiliepimai.
– Esate didelis sporto entuziastas, galbūt galėtumėte papasakoti ir įdomiausią patirtą nuotykį sporte?
– Žaidžiu veteranų lygoje, o kolegos, matydami, kad mėgstu mėtyti tritaškius, susilažino, ar galima „išmesti” 100 tritaškių per vienas varžybas. Eurolygoje vidutiniškai komanda išmeta apie 25. Lažybas laimėjau išmesdamas 124 tritaškius, iš kurių pataikiau 24 ir pelniau 73 taškus, o mūsų komanda laimėjo rungtynes, kartu ir patekau į Lietuvos rekordų knygą. Tačiau įdomiausia buvo tai, kad visa šita lažybų istorija nuvilnijo net už Atlanto vandenyno ir vieną naktį, man miegant, skambina draugai ir sako: „Tave aptarinėja NBA komentatoriai per varžybas ir lygina su NBA snaiperiais”. Tikrai nežinau, kaip ši istorija galėjo nukeliauti taip toli.
