Dovidas Najus – penkiolikmetis žiedinių lenktynių atstovas. Savo karjerą pradėjęs nuo kartingų sporto, vaikinas šiandien teigia, kad vis dėlto žiedinės lenktynės jam yra patraukliausia autosporto šaka, nes ja sudomino tėtis, kurį dabar Dovidas laiko didžiausiu savo autoritetu. Sportininkas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su perspektyviais jaunosios kartosios lenktynininkais Lietuvoje.

Kaip susidomėjai automobilių sportu?

Į automobilių sportą mane atvedė tėtis (Vytautas Najus). Jis nuolat veždavosi mane į varžybas, kuriose pats dalyvaudavo, tai natūralu, kad stebėdamas kaip važiuoja jis ir pats panorau save išbandyti šiame sporte.

Kiek laiko užsiimi automobilių sportu?

Kartingais pradėjau važinėti nuo 5 metų ir tai tęsėsi iki kol man suėjo 9, o nuo to laiko persėdau prie žiedinio automobilio vairo.

Kodėl iš daugelio automobilių sporto šakų pasirinkai būtent žiedą?

Tikriausiai dėl to, kad šiuo sportu užsiima ir mano tėtis. Nuo pat mažų dienų leisdavau laiką stebėdamas automobilius žiedinėse trasose, tad būtent ši sporto šaka man ir yra patraukliausia iki šiol.

Kokias savybes tau išugdė autosportas?

Manau, kad autosporto dėka tapau drąsesne asmenybe, nes trasose pasitaiko daug situacijų, kuriose negali užleisti vietos baimei.

Yra sportininkų sakančių, kad dalyvavimas varžybose jau yra laimėjimas, nepriklausomai nuo parodyto rezultato. Ką tau reiškia laimėjimas?

Žinoma, laimėjimas yra tai, ko kiekvienas sportininkas labai laukia, dėl patiriamų puikių įspūdžių po finalo, tačiau aš to per daug nesureikšminu. Kaskart važiuodamas suprantu, kad jau esu laimėtojas vien dėl to, nes turiu galimybę patirti tą adrenalino jausmą, kuris man taip patinka.

Kokius didžiausius savo laimėjimus galėtum išskirti?

Didžiausias mano laimėjimas  yra 2012 m. gautas Lietuvos kartingų čempiono titulas ir 2014 m. laimėta trečia vieta „Fast Lap“ varžybose, metinėje įskaitoje.

Tavo nuomone, kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?

Talentą ir sunkų darbą sujungčiau į vieną ir skirčiau 50 procentų, o likusią pusę atiduočiau aplinkybėms, kurias įvardinčiau kaip techniką, nuo kurios labai daug kas priklauso.

Kokius lūkesčius esi išsikėlęs sau automobilių sporte?

Mano lūkesčiai gana paprasti – stengtis kiekvienose varžybose pakilti į vis aukštesnes pozicijas.

Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?

Mane labiausiai motyvuoja mano paties pasiekti rezultatai ir visuomet šalia esančio tėčio palaikymas.

Ar turi autoritetų, į kuriuos stengiesi būti panašus? Jei taip, kas jie?

Didžiausias mano autoritetas yra žmogus, kuris man parodė automobilių sportą – tėtis.

Ką jau iš savo paties sukauptos patirties patartum jauniems žmonėms, kurie domisi galimybe užsiimti autosportu?

Patarčiau niekada neskubėti, viską padaryti iki galo ir nieko nepamiršti, nes kiekviena klaida šiame sporte gali kainuoti labai daug.