E. Buiko nuotrauka
Aisvydas Paliukėnas – 21-erių metų ralio ir žiedinių lenktynių atstovas. Aisvydas yra dalyvavęs įvairiausiuose Lietuvos ralio sprinto čempionatuose. Taip pat jam jau yra tekę išbandyti ir šturmano kėdę. Šį sezoną kartu su Tomu Kaminsku jis dalyvavo „Kurzeme Rally“ bei „Rally Žemaitija“, taip pat pasirodė ir „300 Lakes Rally“ etape. Aisvydas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją. Kaip pats tikina, jis nežinantis geresnio būdo nusiraminti, nei sėdint už lenktyninio automobilio vairo ir tikisi, kad jo istorija paskatins žmones pasidomėti šia galimybe.
Kas tave atvedė į automobilių sportą?
Šia „liga“ mane užkrėtė tėtis, kuris ir nuvedė į pirmąsias treniruotes.
Kas paskatino tavo susidomėjimą raliu?
Aš užaugau ralio aplinkoje. Nuo pat mažų dienų tėtis pasiimdavo mane žiūrėti ralio varžybų, o jeigu jose dalyvaudavo pats (Arnas Paliukėnas – vienas autoretitingiausių ralio ekspertų, daug metų buvęs profesionaliu ralio šturmanu), tai visada pasirūpindavo, kad turėčiau galimybę viską pamatyti. Tiesa, vykdavau ir į krepšinio ar futbolo varžybas, bet ralis ir jo atmosfera mane sužavėjo labiausiai. Vaikystėje, prieš užmiegant, vis pasidžiaugdavau, kad gimiau ne ypatingų krepšinio mylėtojų šeimoje, o būtent tokioje, kuri leido man susipažinti su automobilių sportu iš arti.
Ką manai apie automobilių sporto padėtį Lietuvoje?
Tikrai turime kur tobulėti, bet man atrodo, kad situacija gerėja. Labai džiaugiuosi Giedriaus Čenkaus ir visos jo „Fast Lap“ komandos indėliu į žiedinių lenktynių populiarinimą, taip pat džiugina jų bendradarbiavimas su Lietuvos automobilių sporto federacija.
Kokias savybes tau išugdė autosportas?
Tikriausiai, skaitydami šį interviu mano dėstytojai juoktųsi, bet pagrindinės savybės – atsakingumas ir dėmesingumas (šypsosi).
Kaip kovoji su įtampa, patiriama varžybų metu?
Su įtampa teko kovoti prieš pirmąjį startą sėdint už vairo ar pirmąjį savo, kaip šturmano pasirodymą. Dabar tos įtampos mažiau. Tiesa, šioks toks jaudulys būna, bet tik iki starto, kol laikrodyje užsidega starto minutė ir tada jau viską aplink pamirštu.
Sunkiausia šiame sporte yra stebėti varžybas iš šalies.
Kiek įprastai užtrunka tavo pasiruošimas varžyboms?
Pasiruošimas varžyboms visuomet trunka skirtingai. Tai priklauso nuo pertraukos tarp varžybų ir nuo ekipažo patirties.
Ar po varžybų nesunku vėl įprastai elgtis keliuose ir laikytis visų nurodytų taisyklių?
Turbūt nėra labiau nuraminančio dalyko nei automobilių sportas. Manau visi, kam teko galimybė „išsikrauti“ trasoje sutiks, kad įprastą dieną sėdėdamas prie vairo jautiesi labai ramus. Tiesa, tokių vietų, kur daugiau žmonių galėtų „išsikrauti“ dar trūksta. Tai puikiai iliustruoja autoįvykių mąstas mūsų šalyje.
Kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?
Labai gaila, bet aplinkybėms skirčiau daugiausiai procentų. Automobilių sporte gali būti labai talentingas, bet jeigu neturėsi stipraus finansinio pagrindo, deja, bet aukščiausių rezultatų pasiekti bus labai sunku. Aišku, yra ir kita pusė – su pinigų maišais, bet be sunkaus darbo ir talento – vargu ar ką pavyks pasiekti.
Bet galimybių yra, pavyzdžiui – ralio šturmano kėdė. Reikia tik daug noro, įdirbio ir pasistengti atsirasti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
Kokius lūkesčius automobilių sporte esi sau išsikėlęs?
Kartais tyliai pasvajoju apie galimybę dirbti su profesionalia, gamykline komanda.
Kas labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?
Esu labiausiai motyvuotas tada, kai kitas ekipažo narys atiduoda visą save, varžydamasis lenktynėse. Kito žmogaus geras pavyzdys visada skatina juo sekti.
Kaip vertini šį savo sezoną? A.Venskaus nuotrauka
Žvelgiant į rezultatą – prastai. Tačiau patirties prasme – tai buvo pats geriausias mano sezonas. Turiu padėkoti Gintarui Kaminskui už galimybę dirbti kartu su „HOPTRANS Rally team“ by „Dynamic Sport“ komanda bei vienu geriausių Latvijos lenktynininkų Andriu Neikšansu. Kartu prasukome tikrai daug naudingų sportinių kilometrų.
Ar turi autoritetų, į kuriuos lygiuojiesi?
Nicky Grist – ateityje noriu būti toks, kaip jis (šypsosi).
A. Rukausko nuotrauka
