Techninėmis sporto šakomis besidomintys žmonės puikiai žino, kad koviniai ralio aparatai su standartiniais automobiliais dažniausiai turi tik identišką kėbulo siluetą. Tačiau tai, kad skirtinguose grynakraujės lenktyninės technikos parko pakraščiuose rikiuojasi sunkiai sulyginamos mašinos, dažnai pamirštama. Likus vos savaitei iki Lietuvos ralio sprinto čempionato II etapo „Užventis 2016“ kovų, „N40-Egzotika“ ralio komanda sutiko atskleisti esminius skirtumus, lemiančius greitį trasoje.
Kad ir kaip žiauriai tai skambėtų: vienas iš trijų banginių, ant kurio laikosi visas ralio pasaulis, yra pinigai. Kiti du – piloto talentas ir komandos darbas – svarbūs, tačiau tik turėdamas solidų biudžetą sportininkas gali suburti profesionalų kolektyvą, tinkamai paruošti „geležį“ ir pakankamai laiko praleisti treniruočių trasose. Pagal tai, kaip sėkmingai susiklosto derybos su rėmėjais, dėl ralio pamišusius automanai pasidalina į tris stovyklas.
Pati žemiausia ralio pasaulio piramidės pakopa, tuo pat metu didžiausia sportinio vairavimo malonumais besimėgaujančių bendruomenė yra susibūrusi į vadinamąją C lygą, pastaraisiais metais kovoja populiariame mėgėjiškų lenktynių seriale dėl LAS taurės. Norint išbandyti jėgas šioje lygoje reikia vienintelio dalyko – noro. Iš esmės bet kokiu automobiliu stoti į starto liniją gali kiekvienas, turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jokių antgamtinių gebėjimų nereikia turėti, nes „kovinių“ užduočių turinys dažniausiai neperkopia slalomo aikštelių ar kartingo trasų ribų. Tiesa, vienas neseniai atsiradusių papildomų reikalavimų, specialiąsias rungtis įveikti mūvint šalmą. Starto mokestis čia simbolinis – parastai atsieina mažiau nei pora kilogramų kalafijorų, todėl didžiausios C lygos dalyvių išlaidos susijusios su degalų bako tuštėjimu ir šiek tiek spartesniu padangų dėvėjimusi.
Antroji pakopa ralio Olimpo viršūnės link – B lyga arba vadinamosios ralio sprinto lenktynės. Čia reikalavimai pastebimai griežtesni, čia jau prasideda sportas. Automobilyje turi būti sumontuoti saugos lankai, daugiataškio tvirtinimo saugos diržai, pilotas ir šturmas privalo vilkėti ugniai atsparius kombinezonus, pirštines ir mūvėti šalmus. Tačiau skirtingai nuo profesionalaus ralio, visų šių daiktų homologacijos terminai (t. y. sportinį inventorių gaminančių kompanijų suteikiamos garantijos) gali būti pasibaigę. Tai automatiškai reiškia, kad visą reikiamą ekipiruotę galima įsigyti keliskart pigiau, nei reiktų mokėti perkant naujus. Tarkim jei naujas žinomo gamintojo kombinezonas kainuoja nuo 500 iki 1300 eurų, tai pasibaigusios homologacijos – iki 200 eurų.
Dar vienas esminis ralio sprinto bruožas – sąlyginai nedidelis bendras greičio ruožų ilgis. Paprastai per vieną dieną B lygoje startuojantiems ekipažams tenka įveikti apie 50 – 60 kilometrų, padalintų į 6 – 8 atkarpas. Šie skaičiai reiškia, kad dalyvavimo kaštai ir laiko sąnaudos yra didesnės nei startuojant mėgėjiškose C lygos varžybose, tačiau patiriamų emocijų kiekis nedaug nusileidžia tam, kurį patiria ralio profesionalai: dažnai važiuojama tais pačiais keliais, kaip ir didžiojo čempionato etapų metu. Tarkim Lietuvos ralio sprinto čempionato II etapo „Užventis 2016“ veiksmas vyks iš esmės ten pat, kur ir tarptautinės ralio varžybos „Žemaitijos ralis 2016“, todėl jau dabar aišku, kad į „generalinę repeticiją“ Kelmės krašte kitą savaitgalį atvyks tuzinas pačių greičiausių mūsų šalies ralio meistrų.
Dabar keletas skaičių, kurie nedideli atrodo su sąlyga, jei perkasdamas lysves savo sode netyčia aptinkate naftos telkinį ar bent jau dalį Gintaro kambario. Didžiajame ralio čempionate startuojančių pačių greičiausių automobilių kainos nesunkiai perkopia 200 000 eurų ribą (tiek reiktų pakloti už R5 klasės bolidą). Homologuotos pirštinės kainuoja apie 70-160 eurų, batai – iki 240 eurų, šalmas nuo 600 iki 4700 eurų. Sportinių padangų komplekto greičiausiai niekur negausite pigiau, kaip už 300 eurų, per vienas lenktynes – priklausomai nuo kelio specifikos – kartais sunaudojama net iki 12 padangų. Atstumas, kurį „koviniu“ tempu tenka įveikti profesionalams paprastai būna bent du kartus didesnis nei B lygoje ir siekia 100 – 120 kilometrų. Sportinio automobilio apetitas degalams gali siekti 70 l/ 100 km, o litras specialių degalų atsieina nei daug nei mažai – 4,85 euro už litrą (ralio sprinte startuojanti technika paprastai tenkinasi standartiniu E98 benzinu). Dėl šių priežasčių ambicijų tapti Lietuvos čempionais turinčių profesionalų lenktynių savaitgalio „pasivažinėjimas“ retai kada kainuoja mažiau nei 10 000 – 12 000 eurų.
Tiesa, ir A lygoje įmanoma važiuoti gerokai pigiau. Tačiau tam reikia pasirinkti kuklesnių techninių charakteristikų automobilius. Antai L8 klasės „aparatą“ galima įsigyti maždaug už 45 000 eurus, o SG2 klasės mašiną už 8000 – 10 000 eurų. Pastarosios nuo standartinių dažniausiai skiriasi tik sumontuota saugos įranga ir mažesniu svoriu. Mažesni netgi startiniai mokesčiai (etapui – 170 eurų; R5 klasės ekipažo startinis mokestis – 500 eurų), todėl vienų lenktynių biudžetas gali „tilpti“ į 800 eurų biudžetą.
Na o visų, tiek brangių, tiek pigesnių ralio bolidų „paradą“ greičio ruožuose galėsime išvysti jau birželio 17 – 18 dienomis bendrame Lietuvos ir Latvijos ralio čempionato etape „Žemaitijos ralis 2016“. Bilietus į varžybas galite įsigyti jau šiandien „Tiketa“ kasose. Beje, bilietas kainuoja panašiai kaip 1,5 kg kalafiorų, t.y. 5 EUR, ir ši suma nenusės niekieno kišenėje, visi surinkti pinigėliai bus panaudoti žiūrovų zonų įrengimui ir auto sporto populiarinimui.
Tekstas Renaldo Gabarto, N40 vyrų autoklubas
